Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2017 01 31

Tiesa ar melas? Linas Kukuraitis: „Patarėja Kristina nuomonę prieš Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas išreiškė prieš tapdama patarėja“

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teisina savo pasirinkimą patarėja paskirti Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkę Kristiną Paulikę. Ji pagarsėjo protestais prieš Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybą „Barnevernet“ ir siūlymais parlamentarams siųsti laiškus, kad šie balsuotų prieš Seimo Savižudybių prevencijos komisijos narių parengtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Jis teigia, kad prieš įstatymą K.Paulikė pasisakė prieš tapdama patarėja, o dabar laikosi kitokios pozicijos. Ar K.Paulikė tikrai pakeitė nuomonę?
Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dėl Kėdainiuose namuose nužudyto vaiko surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistai paprašė ministro įvertinti savo patarėjos pasisakymus dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų.

„Kaip jūs vertinate, kad net jūsų patarėja Kristina Paulikė pasisakė prieš įstatymą (Savižudybių prevencijos komisijos parengtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas – red.past.), pasakiusi, kad užtenka ir taip įstatyme įtvirtintų galių?“ – žurnalistai klausė L.Kukuraičio.

„Patarėja Kristina išreiškė šitą nuomonę prieš tapdama patarėja. Tai buvo jos pilietinė visuomeninė iniciatyva ir šiuo metu iš tiesų mes kartu su patarėja formuojame bendrą poziciją. Ta pozicija yra tokia, kokią šiuo metu aš išreiškiau“, – atsakė ministras.

Ministras teigė, kad į ministerijoje ruošiamą naują įstatymo redakciją bus integruotos Savižudybių prevencijos komisijos parengtos pataisos, kuriomis siekiama uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus, fizines bausmes ir vaikų nepriežiūrą prilyginti smurtui.

Pasiteiravus, kuo remdamasis ministras teigė, jog K.Paulikė pakeitė savo poziciją dėl Savižudybių prevencijos komisijos parengtų pataisų, apibrėžiančių smurtą prieš vaikus, ministerija nurodė, jog tapusi ministro patarėja K.Paulikė dėl įstatymo niekur nepasisakė kritiškai.

„Kristina Paulikė pasidalino Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko V.Budniko laišku 2016 m. gruodžio 16 d. Ministro patarėja K. Paulikė tapo sausio 10 d.“, – teigia ministerija.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Kristina Paulikė
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Kristina Paulikė

Šiame savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ K.Paulikė ragino užversti Seimo narius laiškais su prašymais atmesti M.Majausko ir D.Šakalienės pateiktas pataisas, nes, anot jos, siūlymas laikyti vaiko nepriežiūrą, t.y. nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių, socialinių poreikių tenkinimą ar netenkinimą, kuris kelia grėsmę vaiko orumui, smurtu prieš vaikus neatitinka realių žmonių gyvenimo sąlygų Lietuvoje.

Ekonominio smurto sąvoka – ne Lietuvai

15min pasiteiravo K.Paulikės, ar tapusi ministro patarėja ji pakeitė nuomonę dėl smurto prieš vaikus apibrėžimo.

Ministro patarėja patikino, kad ji, skirtingai nei septyni Seimo nariai, registravę pataisas ir siekę išbraukti iš smurto apibrėžimo fizines bausmes, D.Šakalienės ir M.Majausko pataisomis abejojo tik dėl ekonominio smurto sąvokos abstraktumo.

Net nėra kalbų, kad pasisakyčiau už, ar norėčiau, kad fizinės bausmės nebūtų apibrėžtos, – sako K.Paulikė.

„Man atrodo, kad informacija ne visai teisingai suvaikščiojo. Aš visą laiką buvau už tai, kad būtų apibrėžtos visos sąvokos ir jos būtų labai tikslios, kad jos nebūtų išplaukusios. Teisininkai taip pat primygtinai pataria labai tiksliai viską apibrėžti, kad paskui nebūtų problemų Konstituciniame Teisme. Fizinių bausmių tikrai negali būti, aš pati septynis vaikus užauginau, dar du liko, vedžiau daug pozityvios tėvystės kursų tėvams, konsultuoju tėvus iki šiol“, – gynėsi nesanti už vaikų auklėjimą smurtu K.Paulikė.

Patarėja tikino pati sudrausminanti motinas, kurios rėkia ant savo vaikų prekybos centruose, paraginanti geriau apkabinti vaikus, o ne šaukti ant jų.

„Tas psichologinis smurtas, aš pati pamenu vaikystę – ir kaimynų vaikus, ir save pačią. Tikrai labai skaudino tėvų piktas barimas ir bausmės. Dabar augindama vaikus atsimenu, kaip pati jaučiausi būdama maža. Net nėra kalbų, kad pasisakyčiau už, ar norėčiau, kad fizinės bausmės nebūtų apibrėžtos“, – teigė K.Paulikė.

Tačiau ji pripažino, kad D.Šakalienės ir M.Majausko pataisose įrašyta sąvoka „ekonominis smurtas“ nėra aiški.

„Kelia didelį nerimą tas dalykas, kad mūsų šalyje dar 30 proc. šeimų, tėvų ir vaikų, gyvena ties skurdo riba, o penktadalis žemiau skurdo ribos. Tokia statistika yra. Ir mes galvojame dabar su kolegomis, kurie dirba su tėvais, kaip tą sąvoką suprasti. Ar nebūtų nubausti tėvai, kurie labai skurdžiai gyvena, o tokių tikrai labai daug yra. Man pačiai tenka važiuoti per kaimus, miestelius ir su jais bendrauti“, – teigė K.Paulikė.

Ministerijos siūlyme – nei ekonominio smurto, nei fizinių bausmių

Savaitgalį savo „Facebook“ paskyroje socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja K.Paulikė pasidalijo ministerijos parengtu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu, kuriame, pasak K.Paulikės, yra aiškiai apibrėžtos smurto prieš vaikus sąvokos.

Šiame projekte nėra nei aiškaus draudimo taikyti fizines bausmes, nei ekonominio smurto sąvokos.

Pataisos parašytos taip:

„Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu kito asmens vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui.

Fizinis smurtas prieš vaiką – kito asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą ir pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui.

Psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinis vaiko individualumo nepripažinimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, pozityvios veiklos trikdymas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukelianti žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui.

Seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir sukeliantis žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui.

Nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių ir socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, sukeliantis žalą ir grėsmę vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui."

Tačiau K.Paulikė akcentuoja, kad šios sąvokos dar gali keistis po diskusijų darbo grupėse.

„Čia yra tik projektas, iki Seimo jis nenuėjęs“, – teigė ministro patarėja ir priduria, kad antradienį ministerijoje renkasi darbo grupė, kuri turi šias sąvokas dar patikslinti.

Jūs klausiate – tikriname mes
Įveskite politiko ar kito visuomenės veikėjo teiginį, kurį reikia patikrinti. Jei tik įmanoma, nurodykite, kur ir kada tai buvo pasakyta.
* privalomi laukai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos