Siūlymą keisti BK 199 straipsnį ir jame panaikinti atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą per valstybės sieną M.Danielė registravo birželį.
Rugsėjo 28-ąją Seimas sprendė, ar įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.
Nepalaikė net partneriai koalicijoje
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija prašė klausimo nesvarstyti.
„Mūsų frakcija niekada nesutiks, kad tam tikri įstatymų projektai, nukreipti prieš valstybinius nacionalinius interesus, patektų į darbotvarkę.
Šiuo įstatymo projektu prašoma, kad kontrabandos objektu nebetaptų narkotikai. Todėl prašome išbraukti būtent šį įstatymo projektą iš darbotvarkės“, – kalbėjo Seimo „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Seimas, balsų dauguma, LVŽS prašymui pritarė.
Jį palaikė ne tik opozicinių frakcijų nariai, bet ir valdantieji iš Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų.
Pataisų autorė M.Danielė jas atsiėmė ir apgailestavo dėl Seimo sprendimo.
„Žmonės išgirdę žodį „kontrabanda“ puola į paniką ir nebesiklauso jokio turinio“, – vaizdo įraše feisbuke komentavo ji.
Politikė pasakojo, kad gyventojai narkotines medžiagas užsisako internetu ir net nežino, ar jos keliaus per valstybės sieną, ar ne, o už tai pažeidėjams gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
Teismai, pasak jos, tokių griežtų bausmių netaiko.
Išimtis dabar taikoma kaip taisyklė.
„Ką daro teismai? Jie turi tokią išimtinę teisę, gali taikyti išimtį, kada nusižengimas neatitinka tokio pavojingumo, kokia yra numatyta bausmė, ir gali taikyti teisingumo principą kaip išimtį, ir netaikyti įkalinimo.
Ta išimtis dabar taikoma kaip taisyklė“, – tikino Seimo narė.
Teigia, kad teismai nuolat taiko išimtis
Dėl to, pasak jos, teismai ir pasiūlė taisyti BK.
„Teismai atkreipė dėmesį į šitą spragą prašydami ją pakoreguoti, tai yra išimti iš kontrabandos įstatymo šitą punktą vien todėl, kad kiti straipsniai, susiję su narkotikų reguliavimu, apima ir gabenimą, ir laikymą, ir visas kitas situacijas.
Tai yra toks perteklinis punktas ir perteklinė bausmė, dėl kurios visais atvejais tenka taikyti išimtį – teisingumo principą, kad nebūtų įkalinimo“, – aiškino M.Danielė.
Ji tikino, jog siūlymą iš BK 199 straipsnio išbraukti nuostatą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo per valstybės sieną suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis ir apeliacinis teismai:
„199 straipsnio pakeitimą pasiūlė mūsų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas. Taip pat – kitos teisinės institucijos, bet daugiausia teismai.“
15min nusprendė patikrini, ar taip ir buvo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Rimantė Kraulišė patvirtino, jog siūlymą keisti BK 199 straipsnį LAT išdėstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
„Nustačius administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gabenimą ar siuntimą (be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti), siūlytina spręstina ir dėl BK 199 straipsnio 4 dalies reglamentavimo.
Aktualu tai, kad siunčiant ar gabenant per valstybės sieną net ir nedidelį kiekį narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų neturint tikslo jų platinti, yra taikoma baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų kontrabandą“, – teigiama pastabose komitetui.
Nuostatos dėl atsakomybės dubliuojasi
Dėmesį į atsakomybės mastą, kai gabenamas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti, atkreipė ir Lietuvos apeliacinis teismas.
Vieną kartą – atsakyme Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kai svarstyta taisyti BK 259 straipsnį.
„Tuomet Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad, visų pirma, keičiant BK 259 straipsnį, būtų tikslinga įvertinti ir BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) 4 dalies nuostatas, <...>. Pagal BK 199 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo gabeno per valstybės sieną.
Taigi, esant kontrabandos požymiams, net jei narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis neviršys nedidelio kiekio ir nebus nustatytas tikslas jas platinti, asmeniui vis tiek bus taikoma baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą (sunkų nusikaltimą)“, – nurodė teismo referentė Asta Balčiūnienė.
Antrą kartą – atsakyme Nacionalinei teismų administracijai.
„Teikiant pasiūlymus dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis savo reikmėms dekriminalizavimo arba atsakomybės švelninimo, būtina kelti klausimą ir dėl BK 199 straipsnio 4 dalies <...> tikslinimo, kadangi šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatoma baudžiamoji atsakomybė net ir už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą, neatsižvelgiant į tai, ar kontrabanda vykdoma asmeninėms reikmėms“, – rašoma jame.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat iškėlė idėją dėl BK 199 straipsnio 4 dalies, „kuri pagal savo turinį skiriasi nuo kitų nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, panaikinimo“, teigė teismo referentė.
„Atsakomybė už neteisėtą disponavimą šioje dalyje nurodytais dalykais nustatyta ir kituose BK straipsniuose“, – pažymėjo ji.
Buvo atvejų, kuomet nuteistajam buvo paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
A.Balčiūnienė teigė, jog bylose, susijusiose su narkotinių medžiagų kontrabanda savo reikmėms (nesiekiant jų platinti ir negabenant labai didelio jų kiekio), pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems yra skyręs švelnesnes bausmes – baudas ir laisvės apribojimą, o ne laisvės atėmimą, kas numatyta baudžiamajame įstatyme už kontrabandą.
„Tačiau buvo atvejų, kuomet nuteistajam buvo paskirta ir laisvės atėmimo bausmė“, – pridūrė referentė.
M.Danielės žodžiai pasitvirtino – keisti BK 199 straipsnio 4 dalį, arba išvis tokios atsisakyti, tikrai pasiūlė teismai.
Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, jog už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą be tikslo jas platinti pažeidėjams dažnai skiriamos švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas.