„Aš noriu jums pasakyti: jie džiaugiasi, kad per devynerius D.Grybauskaitės Lietuvos valdymo metus žiniasklaidos laisvės indeksas nukrito nuo 9 iki 33 vietos. Laisvės indeksas Lenkijoje, Vengrijoje yra daug aukštesnis negu konservatorių užvaldytoje Lietuvoje“, – tokius žodžius penktadienį, vakarinio plenarinio Seimo posėdžio metu ištarė P.Gražulis.
15min nutarė patikrinti, ar Seimo narys sakė tiesą.
P.Gražulis pripažino, kad smarkiai suklydo teigdamas, jog žiniasklaidos laisvės Lenkijoje ir Vengrijoje daugiau nei Lietuvoje.
Taip pat Seimo narys pripažino, kad neteisingai įvardijo Lietuvos žiniasklaidos laisvės indekso skaičius, nes pernai Lietuva buvo ne 33, kaip penktadienį sakė Seimo narys, o 36-oje vietoje.
P.Gražulis sakė pasisakydamas rėmęsis organizacijos „Reporteriai be sienų“ atliekamu žiniasklaidos laisvės vertinimu.
Pasak jo, nors skaičius įvardijo netiksliai ir visiškai neteisingai lygino su Lenkija ir Vengrija, tačiau tendencija yra tokia – žiniasklaidos laisvės Lietuvoje mažėja. P.Gražulis dėl to labiausiai kaltina prezidentę D.Grybauskaitę ir ją rinkimuose rėmusius konservatorius.
„Per devynerius metus laisvės indeksas nuo 9 ar 10 vietos nukrito iki 36-osios. Visi mato, kad žiniasklaidoje baisiau negu sovietmečiu. Visi groja ta pačia dūdele. Jei susitarė kažkurį apdergti, tai apdergti. Jei pažeminti, tai pažeminti. Nėra nė vienos beveik laisvos... Yra „Respublikos grupė“, Ekspertai.eu kažkokie, kur irgi neaišku, kokia jų kryptis. Na, dar Rūta Grinevičiūtė kartais parodo kitą nuomonę, o šiaip nėra žiniasklaidos. BNS turėjo kitą nuomonę – kratos ir tardymai, turėjo „Lietuvos rytas“ kitą nuomonę – pasisakė prieš Grybauskaitę – byla, „MG Baltic“ – bylos. Visi patvarkyti, kaip sovietmečiu“, – kalbėjo P.Gražulis.
Su sovietmečiu net nėra ką lyginti, bet iš tikrųjų per pastaruosius dešimt metų Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksas sumažėjo.
Štai 2009-aisiais Lietuva, pagal organizacijos „Reporteriai be sienų“ žiniasklaidos laisvės vertinimą, buvo 10 vietoje, o 2017-aisiais – jau 36-oje.
Paryžiuje įsikūrusi organizacija teigia, kad dabar Lietuvos žiniasklaida „žinoma kaip nepriklausoma ir galinti laisvai kritikuoti vyriausybę, bet ne visada – stambiojo verslo interesus“.
„Žurnalistų šaltiniai yra gerai apsaugoti 2014 metais priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Tačiau už šmeižtą tebėra numatytos baudos arba įkalinimas. Žiniasklaida priklauso kelioms nacionalinėms ir užsienio bendrovėms. Įstatymai draudžia bankams investuoti į žiniasklaidos priemones, bet jie apeina šį draudimą naudodamiesi holdingo bendrovėmis. Žiniasklaidos biuruose bet kuriuo metu gali būti atliekamos kratos, o žurnalistų būdavo pasiklausoma“, – pernai paskelbusi vertinimą teigė organizacija.
Pagal kitos organizacijos „Freedom House“ atliekamą žiniasklaidos laisvės vertinimą, Lietuvos situacija geresnė.
Čia Lietuva, pagal žiniasklaidos laisvę, tarp 100 vertinamų valstybių, užima 21 vietą, o prieš devynerius metus buvo 18-oje pozicijoje.
Vis dėlto mūsų valstybėje žiniasklaidos laisvės daug daugiau nei Lenkijoje ir Vengrijoje, kurias pavyzdžiu penktadienio pasisakyme Seime nurodė P.Gražulis. Dabar jau pats politikas pripažįsta suklydęs.
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ sąraše 2017-aisiais Lietuva buvo 36 vietoje, Lenkija 54, o Vengrija dar žemiau – 71 vietoje.
„Freedom House“ vertinimu, Lietuva buvo 21-oje, Lenkija – 34, o Vengrija – 44 vietoje.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainius Radzevičiaus nuomone, kalbėti apie tai, kad Lenkijoje ir Vengrijoje žiniasklaidos laisvės daugiau, galėtų nebent visiškai situacijoje nesigaudantis asmuo. Pastaruoju metu dėl situacijos Lenkijoje ir Vengrijoje nerimauja ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir Europos Sąjunga.
Tuo tarpu kalbėdamas apie Lietuvą ir P.Gražulio argumentą neva dėl smunkančio žiniasklaidos laisvės indekso kalta prezidentė, D.Radzevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra parlamentinė respublika.
„Tie suvaržymai, kurie yra buvę Lietuvoje, įstatymų leidybos iniciatyvų ir priimti teisės aktų pavidalu, reikia pažymėti, gimsta ir yra priimami Seime, nes Lietuva yra parlamentinė respublika. Tuo tarpu, jei kalbėsime apie žodžio laisvę pastaruosius devynerius metus, tai galiu tik priminti, kad tais atvejais, kai Seime gimė iniciatyvos, nedidinančios spaudos laisvės, tai jas prezidentė vetuodavo arba teikdavo joms pastabas. Nekalbant apie tai, kad po BNS ir STT istorijos pati prezidentė subūrusi žurnalistus pasiūlė keisti nuostatas, susijusias su žurnalistų teisių apsauga ir šaltinių slaptumu“, – kalbėjo D.Radzevičius.
Todėl, anot jo, P.Gražulis žiniasklaidos laisvės indekso smukimo priežasčių pirmiausia turėtų ieškoti Seime.
„Tais atvejais, kai kildavo dideli skandalai dėl žiniasklaidos laisvės Lietuvoje, prezidentė inicijuodavo susitikimus su žurnalistais ir ieškojo kelių problemoms spręsti. O tokios iniciatyvos, kaip geros ir blogos informacijos dozavimas, komentatorių laisvių varžymas ir panašios, kildavo Seime“, – teigė D.Radzevičius.
15min vertina, kad P.Gražulis, nors klydo dėl konkrečių skaičių, tačiau teisingai įvardijo tendenciją, kad per pastaruosius devynerius metus žiniasklaidos laisvės indeksas Lietuvoje sumažėjo. Tai rodo tiek „Reporteriai be sienų“, tiek „Freedom House“ vertinimai. Tačiau P.Gražulis, eksperto vertinimu, nepagrįstai dėl to kaltina prezidentę. Taip pat P.Gražulis sakė netiesą pareikšdamas, kad Lenkijoje ir Vengrijoje žiniasklaidos laisvės yra daugiau nei Lietuvoje, nes šiose valstybėse žiniasklaidos laisvės indeksas gerokai žemesnis.
Patikrinta 15min
