„Taip, tai nėra lengva, bet per psichoterapijos istoriją, yra daromi tyrimai, yra visai nesenų tyrimų, kurie rodo, kad šitie emociniai sužeidimai yra išgydomi ir tada, kada gyja tas sužeidimas, tada potraukis gali keisti kryptį. Čia nėra, kad žmogų galima priversti pakeisti potraukį, su tuo potraukiu nėra dirbama psichoterapiniame procese. Dirbama kaip ir su visais psichologinių sužeidimų atvejais“, – kalbėjo G.Vaitoška.
„Čia jautri tema, nes niekas nenori būti sutrikęs ar sergantis. Jei žiūrėtume terminą, kas yra patologija, tai yra kentėjimas. Tai čia yra toks emocinis kentėjimas, sužeistumas. Kada jis gyja, keičiasi tada“, – apie homoseksualumą kalbėjo Lytiškumo ugdymo kursų autorius.
15min nusprendė patikrinti G.Vaitoškos teiginį, kad homoseksualumas yra emocinis sutrikimas, kuris gali būti išgydomas terapijos būdu.
1973 metais Amerikos psichologų asociacija homoseksualumą atsisakė pripažinti sutrikimu. 1992 metais homoseksualumas buvo išbrauktas ir iš Pasaulinės sveikatos organizacijos ligų klasifikacijos.
Šiuo metu visų didžiausių pasaulio valstybių profesinės psichinės sveikatos organizacijos laikosi nuomonės, jog homoseksualumas nėra patologija, ir bet kokie bandymai teikti gydymo terapiją homoseksualiam asmeniui gali privesti prie psichinių sutrikimų.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto klinikinės psichologijos daktaras docentas Paulius Skruibis teigė, kad homoseksualumas nėra jokios pasaulyje pripažintos ir naudojamos psichikos sutrikimų klasifikacijos dalis.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto klinikinės psichologijos daktaras docentas Paulius Skruibis teigė, kad homoseksualumas nėra jokios pasaulyje pripažintos ir naudojamos psichikos sutrikimų klasifikacijos dalis.
„Įvairios solidžios specialistus vienijančios organizacijos labai aiškiai yra įvardinusios, kad homoseksualumas ar biseksualumas kaip seksualinės orientacijos niekuo iš esmės nesiskiria nuo heteroseksualios orientacijos“, – teigė ekspertas.
Tiesa, net ir paneigus, kad homoseksualumas gali būti traktuojamas kaip psichinis sutrikimas, išlieka antroji G.Vaitoškos teiginio dalis. Ar lytinė orientacija gali būti keičiama psichoterapijos pagalba?
P.Skruibio teigimu, į tokį klausimą turėtų atsakyti tyrimai, kurie patvirtintų, jog tokia praktika įmanoma. „Tokiu atveju neužtenka vieno ar kelių tyrimų. Atliekamos vadinamosios metaanalizės, kai daug tyrimų rezultatų sudedama į krūvą ir tikrinama, ar daug autorių tyrimai patvirtina, kad kažkokia terapija veikia“, – pasakojo klinikinės psichologijos ekspertas.
„Šiuo atveju, nėra patvirtinimo, kad bandymai pakeisti seksualinę orientaciją būtų sėkmingi. Dar daugiau, tos pačios mano minėtos profesinės organizacijos sako, kad tokie bandymai gali būti žalingi“, – pažymėjo dr. doc. P.Skruibis.
„Kalbame ne tik apie tai, kad tokių terapijų nėra, bet kad jos yra žalingos pacientui“, – pridūrė ekspertas.
Tiesa, psichoterapeutas G.Vaitoška teigia pateikiantis alternatyvią mokslinę nuomonę. Vytauto Didžiojo universitetas taip pat laiko G.Vaitošką lytiškumo ugdymo specialistu.
„Moksle būtų blogai uždrausti kitokią nuomonę, atimti galimybę vykdyti kitokius tyrimus, bet alternatyvi nuomonė ir lieka alternatyvi nuomonė. Asociacijos ne iš oro daro tokius apibendrinimus ir daugybė mokslinių tyrimų pagrindžia tokius sprendimus“, – sakė P.Skruibis.
„Nėra jokių įrodymų, kad tai veiktų, bet yra duomenų, kad tai gali pakenkti. Jei medikai teigia, kad kažko nedarytumėt, nes tai gali pakenkti, tai alternatyvų yra, bet tada jau yra didelė rizika“, – pažymėjo ekspertas.
Jo teigimu, problemas sukelia ne orientacija, o lytinių mažumų stigmatizavimas, neigiamas požiūris, patyčios, persekiojimas. Būtent tai sukelia homoseksualams psichologinių sunkumų.
„Kuo visuomenė yra atviresnė tokiems žmonėms, tuo labiau jiems mažėja problemų“, – konstatavo P.Skruibis.
Paklaustas apie nemokslu paremtus teiginius dėstančio, tačiau mokslininku prisistatančio asmens atsakomybę, P.Skruibis teigė, kad G.Vaitoška nepriklauso Lietuvos psichologų sąjungai.
„Jei jis priklausytų sąjungai, tai galiotų etikos kodeksas, būtų galima kažkaip reaguoti. Nežinau, kokiai profesinei bendruomenei save priskiria ponas Vaitoška, bet Lietuvos psichologų sąjunga gali vertinti, ar jos narys pateikia visuomenei tikslią informaciją, vertinti jų pasisakymus“, – sakė VU Filosofijos fakulteto klinikinės psichologijos dėstytojas.