Tiesa ar melas? S.Skvernelis: Lietuva neturi jokių politinių kontaktų su Rusija ir Baltarusija

„Šiandien mes neturime jokio pozityvaus signalo iš Rusijos, kurios pusėj yra kamuolys, kad kontaktai atsirastų, kad bent jau būtų bet koks pozityvus signalas, pasiųstas iš tos valstybės. Tikrai šiandien bent jau nematau galimybės kalbėti apie aukščiausią politinį lygmenį, bet matau labai svarbų dalyką, kalbant apie Rusiją ar Baltarusiją, – mūsų valstybės interesų apsaugą.

Ir tikrai nesinorėtų turėti tokių kraštutinumų, kokius mes matėme. Vieną dieną yra glebėsčiuojamasi su Baltarusijos prezidentu, spaudžiama ranka V.Putinui, o po tam tikro laikotarpio Lietuva tampa valstybe, vienintele valstybe Europos Sąjungoje (ES), kuri neturi jokių politinių kontaktų su mano paminėtomis valstybėmis“, – dėstė S.Skvernelis.

Rėmėsi „oficialia informacija“

Kovo 14 dieną 15min perklaustas, kuo remdamasis teigė, kad mūsų šalis neturi kontaktų su Baltarusija ir Rusija, premjeras atsakė lakoniškai: „Informacija, kuri pateikta man yra. Oficiali informacija.“

2018 metų sausį kalbėjęs apie kontaktus su Rusija, S.Skvernelis patikslino, kad omenyje turėjo tiesioginius politinius kontaktus, pavyzdžiui, tarp viceministrų.

Užsienio reikalų ministerija (URM) tuomet sutiko, kad fonas politiniam bendradarbiavimui nėra palankus, bet pridūrė, kad Lietuva tęsia praktinį bendradarbiavimą su Rusija tose srityse, kurios svarbios Lietuvai.

Ministerija pažymėjo, kad 2017 metais:

• buvo pasirašyti baigiamieji Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimo dokumentai, dokumentus pasirašė abiejų šalių ambasadoriai ypatingiems pavedimams, pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius;
• derėtasi dėl diplomatinių atstovybių nekilnojamojo turto;
• augo ekonominis Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas, veikė supaprastinto tranzito sistema;
• didėjo Rusijos turistų skaičius Lietuvoje, išduotų vizų Rusijos Federacijos piliečiams skaičius;
• vyko „Misija Sibiras“;
• Lietuva išreiškė paramą Rusijos pilietinei visuomenei, vyko reguliarūs „Vilniaus Rusijos forumo“ susitikimai;
• vykdyti ES „Bendradarbiavimo per sieną“ programos (apimančios pasienio regionų bendradarbiavimą) projektai;
• bendradarbiauta kultūros srityje;
• sausio 9-ąją Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Aleksandru Udalcovu;
• vasarį su A.Udalcovu susitiko užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius;
• gruodį Rusijos ambasadorių priėmė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
• Rusijos Dūmoje įsikūrė Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupė.

Politologė: susitikimas su ambasadoriumi – diplomatinis kontaktas

Negalima tvirtinti, kad Lietuva neturi absoliučiai jokių kontaktų su Rusija, 2018-ųjų metų sausį 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė.

Ji sutiko, kad aukščiausio politinio lygmens susitikimų tarp Rusijos ir Lietuvos atstovų nebuvo nuo 2009-ųjų, tačiau pridūrė, kad politikų susitikimus su Rusijos ambasadoriumi reiktų laikyti diplomatiniais kontaktais.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio susitikimas su Rusijos Federacijos ambasadoriumi Aleksandru Udalcovu.

URM, 15min pateikusi informaciją apie Lietuvos-Rusijos santykius 2018 metais, nurodė, kad jų raida atspindėjo ankstesniųjų metų tendencijas.

„Ir toliau stebėta pozityvi dinamika praktinėse srityse (prekyba, turizmas, kultūriniai mainai ir kita), tačiau Rusija tęsė agresyvią politiką ne tik Ukrainos ar kitų kaimyninių šalių, bet ir Vakarų valstybių atžvilgiu“, – atsakyme išdėstė ministerija.

Kaip teigiamą praktinio bendradarbiavimo pavyzdį URM išskyrė naują „Bendradarbiavimo per sieną“ programos etapą, sklandų Lietuvos-Rusijos tarnybų darbą užtikrinant sirgalių keliones per 2018 metų Rusijoje vykusį Pasaulio futbolo čempionatą.

„Kaliningrade buvo surengtos 4 šio čempionato varžybos ir nemažai sirgalių į varžybas ir po jų vyko per Lietuvos teritoriją. Geras išankstinis pasiruošimas ir komunikacija su Rusijos tarnybomis padėjo išvengti ženklesnių incidentų“, – nurodė URM.

URM: Rusija prisiėmė nedraugišką laikyseną

Tarpvalstybinius santykius, ministerijos teigimu, temdė tiek bendras tarptautinis kontekstas (tebesitęsianti Krymo ir Rytų Ukrainos okupacija, Kerčės incidentas, Solsberio įvykiai), tiek ir „nekonstruktyvūs Rusijos veiksmai Lietuvos atžvilgiu“.

Rusija, anot URM, prisiėmė atvirai nedraugišką laikyseną.

Generalinės prokuratūros nuotr. / Sausio 13-osios bylos išvežimo į teismą akimirkos

„Propaguojamas Lietuvos valstybingumą menkinantis naratyvas (imta neigti sovietinė okupacija), inicijuotos bylos Sausio 13 bylos teisėjams ir prokurorams, ypatingai aktyvios pastangos mestos siekiant kompromituoti Lietuvos antisovietinį pasipriešinimo judėjimą ir jo lyderius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog daugiau kaip 10 metų tremtinių kapus lankiusi ir tvarkiusi „Misija Sibiras“ pernai nebuvo įleista į Rusiją, dirbtinai susiejant šią visuomeninę iniciatyvą su Rusijos valstybiniu interesu rūpintis sovietinio paveldo objektais Lietuvoje“, – pabrėžta atsakyme.

Anot URM, Lietuva yra suinteresuota draugiškais kaimyniniais, abipuse pagarba ir lygiateisiškumu pagrįstais santykiais su Rusija.

„Tačiau tik vienos iš pusių – Lietuvos – geranoriškumo nepakanka pažangai šiuose santykiuose užtikrinti“, – pridūrė ministerija.

Bendradarbiavimas su Baltarusija – ministrų lygiu

Lietuvos ir Baltarusijos tarpžinybinis bendradarbiavimas yra intensyvus, kalbamasi ministrų, viceministrų lygmeniu, akcentavo URM vertindama santykius su kita kaimyne.

Galima paminėti vasario mėnesį įvykusį Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministro Aleksejaus Avramenko vizitą į Lietuvą.

„Aktualūs klausimai aptariami ministrų, viceministrų ir kitu lygiu. Kaip vieną naujausių pavyzdžių galima paminėti vasario mėnesį įvykusį Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministro Aleksejaus Avramenko vizitą į Lietuvą“, – nurodė ministerija.

Ir taip pat pažymėjo, kad:

• aktyvus dvišalis bendradarbiavimas vyksta ekonominiuose formatuose: kasmet rengiami Lietuvos-Baltarusijos ekonomikos (verslo) ir transporto forumai, turizmo sektoriaus atstovų susitikimai;
• ilgiausia Baltarusijos siena su ES yra siena su Lietuva ir tai daro įtaką aktyviam bendradarbiavimui tarp abiejų šalių pasienio ir muitinės pareigūnų;
• kiekvienais metais vyksta Lietuvos ir Baltarusijos švietimo ir mokslo ministerijų bendros konsultacinės komisijos posėdžiai;
• aktyviai bendradarbiauja ir savivaldybės: pasirašytas ne vienas bendradarbiavimo susitarimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos miestų;
• Baltarusija, kaip ir kitos Rytų Partnerystės šalys, yra viena iš prioritetinių valstybių Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo kontekste.

Beje, premjeras S.Skvernelis pats ėmėsi kurti santykį su Baltarusija – su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo atominės jėgainės vystyti dujinę elektrinę kovo pradžioje kreipėsi į ministrą pirmininką Sergejų Rumasą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

Baltarusija kol kas oficialaus atsakymo šiuo klausimu nepateikė, tačiau šalies Energetikos ministerijos Branduolinės energetikos departamento direktorius Vasilijus Poliuchovičius leidiniui tut.by nurodė, kad Baltarusija nemato prasmės įgyvendinti S.Skvernelio siūlymą.

15min vertinimu, rinkimų kampanijoje dalyvaujantis premjeras S.Skvernelis sakė netiesą teigdamas, kad Lietuva neturi jokių politinių kontaktų su Rusija ir Baltarusija. URM išskyrė konkrečius atvejus, kai praktiniais klausimais su Rusija bendradarbiaujama. Su Baltarusija aktyvūs ryšiai palaikomi viceministrų, ministrų lygmeniu. Tą įrodo ir paties premjero iniciatyva.