Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2017 12 06

Tiesa ar melas? S.Skvernelis: „Yra ligoninių, kur 80 proc. to regiono pacientų nesigydo“

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad medikų algas didinti bus galima tik tuomet, kai bus iš esmės pertvarkyta sveikatos sistema. Anot jo, kažkas sistemoje dabar yra negerai, nes yra ligoninių, kurios nerentabilios, neturi pacientų, nes 80 proc. to regiono pacientų renkasi kitas gydymo įstaigas. Ar tikrai Lietuvoje yra tokių ligoninių?
Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Apie medikų algų didinimą S.Skvernelis pasisakė pirmadienį LRT laidoje „Dėmesio centre“.

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis premjero pasiteiravo, kokių tvarių sveikatos apsaugos sistemos trūkumų sprendimo būdų jis mato.

„Matau kelis būdus. Pirmiausia, tai kitąmet turėsime apie 120 mln. eurų medikų atlyginimams finansuoti. Su 11 mln. mes net lauželio neužgesintume, čia tik papildomai. Kitas dalykas, aš tikrai sutinku, kad reikalinga didesnė finansinė investicija į sveikatos priežiūros sistemą, bet ne visai tokia, kokią turime.

Jei toms ligoninėms, kurios yra nerentabilios, neturi pacientų, kur 80 proc. to regiono pacientų renkasi kitas gydymo įstaigas, mes ir toliau pirksime brangią įrangą, su kuria paprasčiausiai nėra specialistų darbuotis, o tokio tipo ligoninėje gydytojo atlyginimas gali siekti 2000 eurų, tai kažkas sistemoje yra negerai“, – LRT laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo premjeras.

15min pasidomėjo, kokiais duomenimis remdamasis premjeras nurodė, kad yra ligoninių, kuriose nesigydo net 80 proc. vietos gyventojų.

Premjero patarėjas Tomas Beržinskas nurodė, kad S.Skvernelis rėmėsi Valstybinės ligonių kasos duomenimis, tačiau nenurodė, kokios gydymo įstaigos minimos.

Valstybinės ligonių kasų Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas 15min patvirtino, kad premjeras duomenis citavo teisingai. Pasak jo, tokių ligoninių, kuriose nesigydo net 80 proc. vietos gyventojų, Lietuvoje yra dvi. Tai Kazlų Rūdos ir Kalvarijų ligoninės.

„Iš tiesų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai atliko Lietuvos savivaldybėse esančių rajono ir regiono lygmens ligoninių 2016 m. duomenų analizę. VLK duomenys rodo, kad 87 procentai Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų, kuriems buvo teiktos aktyviojo gydymo paslaugos stacionare, gydytis išvyko į kitas ligonines, nors Kazlų Rūdos savivaldybėje yra veikianti Kazlų Rūdos ligoninė. Taip pat, pavyzdžiui, Kalvarijos savivaldybės 81 procentas gyventojų nesigydė veikiančioje Kalvarijos ligoninėje, o išvyko gydytis į kitas gydymo įstaigas“, – nurodė jis.

Kazlų Rūdos ligoninės direktorius Rolandas Vosylius 15min nurodė, kad toks procentas kitose gydymo įstaigose besigydančių regiono gyventojų suskaičiuojamas dėl to, kad ligoninėje yra teikiamos tik siauro profilio paslaugos.

„Tai nulemia tikrai ne paslaugų kokybė, bet paslaugų spektras, kurio mes patys pasirinkti negalime“, – sakė jis.

Kalvarijos ligoninės vadovas Mantas Čėsna sakė, kad vadovauja ligoninei tik du mėnesius, todėl negali nurodyti tikslių priežasčių, kodėl gyventojai gydosi kitose įstaigose. Anot jo, tai nustatyti galima tik atlikus išsamią analizę.

15min vertina, kad premjeras S.Skvernelis sakė tiesą tvirtindamas, kad Lietuvoje yra tokių ligoninių, kur 80 proc. to regiono pacientų renkasi kitas gydymo įstaigas, nors nepaaiškino, kad tai yra dėl to, jog šiose ligoninėse teikiamos tik siauro profilio paslaugos.

Jūs klausiate – tikriname mes
Įveskite politiko ar kito visuomenės veikėjo teiginį, kurį reikia patikrinti. Jei tik įmanoma, nurodykite, kur ir kada tai buvo pasakyta.
* privalomi laukai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos