„Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų? Aš manau, kad tokių žmonių atminimui ne vieta Klaipėdoje“, – Tarybos posėdžio metu, svarstant klausimą dėl A.Ramanausko-Vanago įamžinimo, praėjusią savaitę pareiškė V.Titovas.
Po to, kai prokuratūroje priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl mirusiojo vardo išniekinimo, V.Titovas 15min sakė neatsižadantis savo žodžių, nes jie paremti dokumentais – LTSR Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu.
„Ten Lietuvos aukščiausiojo teismo nuosprendyje parašyta, – sakė jis ir perklaustas, ar tikrai nekelia klausimų dėl byloje pateiktų faktų teisingumo, atsakė. – Aš manau, ten buvo padarytas pakankamas tyrimas. Manau, kad taip turi būti. Jei taip klausime, tada visus teismo sprendimus galima taip vertinti.“
Paprašytas Tarybos narys 15min atsiuntė ir LTRS teismo nuosprendžio dalį, kur kalbama būtent apie 8 tūkst. tarybinių piliečių – suaugusiųjų ir vaikų – nužudymą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Darius Juodis 15min sakė iškart supratęs, kad V.Titovas rėmėsi šiuo nuosprendžiu. Tačiau skaičiai, anot istoriko, „paimti iš lubų“.
„Tie skaičiai yra nuosprendyje, bet niekas tuo laiku neskaičiavo, kategorijomis žmonių niekas neskirstė. Ar galima aklai pasitikėti 1957 metų Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu? Niekas nenagrinėjo, tas skaičius, galima sakyti, paimtas iš lubų“, – sakė D.Juodis atkreipęs dėmesį, kad nuosprendyje iš pradžių minimi 500 nužudymų priskiriami A.Ramanauskui pavaldžioms gaujoms, o vėliau šis skaičius pakyla iki 8 tūkst.
Anot istoriko, šių skaičių komentuoti jis negali, nes kalbama apie niekuo neparemtą statistiką. Anot jo, galima kalbėti apie konkrečius epizodus. Pavyzdžiui, byloje minima apie Pranevičiūtės pakorimą, įtariant ją palaikant ryšį su saugumo organais.
„Į partizanų gretas infiltruota viena mergina, ji užverbuota sudėtingai, per provokacijas. Esmė tame – ji pati partizanams prisipažino. Protokole ir parašyta: „Kaip galvojate, ką su jumis daryti?“ Ji atsakė: „Leiskite man pasikart.“ Ji pasikorė, bet būtent jam inkriminuojamas ir šitas epizodas“, – komentavo istorikas.
Jis taip pat papasakojo istoriją, kai buvo sugautas partizanu apsimetęs plėšikas, jam taip pat surengtas karo lauko teismas skiriant mirties bausmę.
„Ir kaip tokį žmogų vertinsime, ar tai civilis? Taip galėtų būti, bet partizanų atžvilgiu jis nusikalto, teršiamas jų vardas. Ir karo lauko teismo sprendimu jis buvo sušaudytas“, – kalbėjo D.Juodis.
„Šias dvi istorijas ir papasakojau todėl, kad jos patvirtinimą turi ne tik tardymo protokole, bet ir kituose dokumentuose. Tuomet mes jau galime lyginti, kur teisybė, kur neteisybė, kur kas atitinka. Bet aklai tikėti kiekvienu dokumentu, koks jis būtų, neprofesionalu“, – komentavo jis.
V.Titovas kalbėdamas su 15min užsiminė neabejojantis, kad sovietai atliko išsamų tyrimą, todėl ir nekvestionuoja teismo nuosprendžio. Anot D.Juodžio, lyginant su anksčiau, dar Stalino valdymo laikotarpiu vykdytomis bylomis, kur partizanai buvo teisiami neieškant jokių įrodymų, A.Ramanausko-Vanago atvejis kitoks.
„Čia jau 1957 m., sovietai turėjo pakankamai laiko, važiavo, kalbino liudininkus, atskirai nagrinėjo kai kuriuos epizodus, – minėjo istorikas ir vėliau pridūrė. – Bet bylose, jei imsime pokario metus, beveik visi parodymai ištraukti prievartos būdu. Adolfo Ramanausko byloje, irgi puikiai žinome apie jo sužalojimus.“
Beje, D.Juodis rekomendavo šią bylą perskaityti visiems besidomintiems istorija, ten yra daug partizanų dokumentų. Šį pavasarį ji buvo skaitmenizuota ir įkelta į internetą.
15min vertinimu V.Titovas, teigdamas, kad A.Ramanausko-Vanago iniciatyva sušaudyti 8 tūkst. Lietuvos piliečių, sakė netiesą. Istorikų teigimu, nors šie skaičiai yra rašomi LTSR teismo nuosprendyje, jie neparemti jokiais konkrečiais duomenimis.
Patikrinta 15min
