Apie tai, kad susisiekimo ministras sektoriuje įdarbino asmenų, susijusių su LLRA-KŠS, šalies vadovas užsiminė sausio 9 dieną.
„Žmogus, kuris įdarbino jau turbūt mažiausiai 20 savo partijos bičiulių arba žmonių, susijusių su partijos nariais, ministerijos dispozicijose esančiose įmonėse“, – taip J.Narkevičių interviu metu visuomeniniam transliuotojui apibūdino G.Nausėda.
Prielaida apie tautybę – iš premjero lūpų
Šį teiginį sausio 14-ąją po koalicijos tarybos posėdžio pakomentavo premjeras Saulius Skvernelis. Jis leido suprasti, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) paprašė tos pačios informacijos, kurią apie „įdarbinimus“ esą gavo ir prezidentas.
„Paprašiau tos pačios medžiagos, pagal Korupcijos prevencijos įstatymą dėl 20-ies žmonių. Deja, tai yra, jeigu taip tiksliai kalbėti, 13 lenkų tautybės žmonių, kurie, nuo rugpjūčio 20 dienos tarp 500 žmonių darbuotojų sektoriuje, [...] nėra partijos nariai. Ir sąsajos su partija Lenkų rinkimų akcija padarytos per giminystės ryšius ne su ministru, bet su jų aplinkos žmonėmis, kurie yra partijos nariai. Giminystės ryšiai yra tokie: antros eilės pusbrolis, sūnėno sūnus, pusseserės vyro vaiko anūkas ir taip toliau“, – vardijo ministras pirmininkas.
Pažymėjus, jog kalbėjo apie sektoriuje dirbančius lenkų tautybės asmenis, S.Skvernelis padarė prielaidą, jog taip ir buvo suformuluota užklausa.
„Na, matote, buvo, matyt, tokia užklausa suformuluota pagal tai, kas yra susiję su Lenkų rinkimų akcija“, – sakė jis.
Buvo, matyt, tokia užklausa suformuluota.
Patarėjas: medžiagą pradėjo rinkti S.Skvernelis
Prezidentūra vengė konkrečiai atsakyti, kuo, skelbdamas informaciją apie įdarbinimus, rėmėsi G.Nausėda, tačiau, kaip pabrėžė jo patarėjas Jaroslavas Neverovičius, šalies vadovas klausimo tautiniu pagrindu neformulavo.
„Prezidentas savo pasisakyme kalbėjo tiktai apie partijos bičiulius. Jokiu būdu tautinio klausimo prezidentas neiškelia. Tai ministras pirmininkas, kuris pradėjo rinkti medžiagą, rinkti kažkokias pažymas apie tai, kokia ten yra nacionalinė sudėtis. Tai nebuvo prezidentas, kuris tą klausimą taip suformulavo“, – sausio 21-ąją „Žinių radijui“ teigė patarėjas.
„Aš tikrai nežinau, kas, kokias pažymas rinko. Prezidentas kalbasi su įvairiais žmonėmis, iš įvairių šaltinių turi informaciją. Aš tikrai tų sąrašų nemačiau ir nežinau konkrečiai, apie ką tose pažymose rašoma“, – pridūrė J.Neverovičius.
Sausio 21-ąją naujienų portalai Delfi.lt ir Lrytas.lt paviešino STT pažymos, susijusios su LLRA-KŠS nariais, įdarbintais susisiekimo sektoriuje, turinį.
STT pažymoje – nė žodžio apie tautybę
Dokumentas, anot Delfi.lt, vadinasi taip: „Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais.“ Apie asmenų tautybę jame neužsimenama.
Prielaida, kad G.Nausėda, kalbėdamas apie ministerijai pavaldžiose įmonėse įdarbintus asmenis, rėmėsi vienos tarnybos pažyma, yra neteisinga, anksčiau tikino šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
„Prezidentas remiasi gaunama informacija iš įvairių šaltinių. Prezidentui informaciją teikia tarnybos ir ją gauna per patarėjus, taip pat ir privatūs asmenys tiesiogiai prezidentui teikia informaciją“, – sausio 22-ąją komentavo jis.
15min paklausus, kokią užklausą prezidentūra suformulavo STT, kada ji buvo išsiųsta, kas tai paskatino padaryti ir ar buvo siųsta (bus siunčiama) panaši užklausa dėl kitų Vyriausybės narių, A.Bubnelis atsakymą pakartojo.
Informacijos šaltinių nekonkretina
„Prezidentas informaciją gauna iš įvairių šaltinių – valstybės institucijų bei tarnybų, per savo patarėjus, jis gauna laiškų iš Lietuvos piliečių ir tiesiogiai. Prezidento pasisakymas buvo paremtas patikima informacija – iš įvairių šaltinių gauti duomenys tik papildė ir sustiprino ją.
Formuluodama klausimą remiatės prielaida, kad prezidentas rėmėsi vienos institucijos atliktu tyrimu. Tai nėra teisinga prielaida“, – išdėstė jis, nepaminėdamas konkrečios tarnybos pavadinimo.
STT taip pat neįvardijo, ar prezidentūra kreipėsi su prašymu pateikti informaciją apie asmenis, įdarbintus susisiekimo sektoriuje, kokia tai buvo užklausa.
„STT nekomentuoja, kokia informacija, vadovaujantis STT įstatymu, konkrečiais atvejais yra teikiama ar nėra teikiama valstybės vadovams“, – nurodė tarnybos Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.
STT duomenimis, ministru pradėjus dirbti J.Narkevičiui susisiekimo sektoriuje buvo įdarbinta 12 su LLRA-KŠS susijusių asmenų, tačiau sąsajos – daugiausiai per antros eilės giminystę, skelbė žiniasklaida.
V.Tomaševskis žodžių bando išsiginti
LLRA-KŠS lyderis tikino, kad minėti duomenys buvo renkami neteisėtai, pagal tautybę.
„Skandalas yra ta prasme, kad pagal tautybę buvo atrinkta žmonių dalis, o paskui buvo žiūrima, ar galima rasti kažkokias sąsajas su partija“, – BNS komentavo politikas.
„Informacijos buvo ieškoma tautine prasme, o tai yra draudžiama, tą draudžia mūsų Konstitucija ir Europos Sąjungos duomenų apsaugos reglamentas“, – pridūrė V.Tomaševskis.
Klausiamas, kuo remdamasis teigė, jog informacijos buvo ieškoma „tautine prasme“, LLRA-KŠS vedlys savo žodžių bandė išsižadėti. Jis esą kalbėjo ne apie faktą, o tik pasvarstė, kad taip galėjo būti.
„Jeigu tiksliai mane parašė arba jūs cituojate, tai sakiau, kad gali paaiškėti, jog buvo ieškoma“, – aiškino jis ir vylėsi, kad Seimo narė Agnė Širinskienė, besikreipusi į įvairias institucijas, išsiaiškins, ar tikrai taip ir buvo.
Aš manau, kad dabar niekas nežino, kaip buvo ta informacija renkama.
„Aš manau, kad dabar niekas nežino, kaip buvo ta informacija renkama. Ar pagal mūsų šalies įstatymus ir Konstituciją, ar pažeidus įstatymus ir Konstituciją. Jūs puikiai žinote, kad tokia informacija renkama arba teismo sprendimu, arba tai – pažeidimas. Ten nebuvo nė vieno partijos nario, taigi kito paaiškinimo kol kas mes nežinome“, – dėstė V.Tomaševskis.
Pažymą matė iš toli
Jis pats sakė jokios pažymos iš arti nematęs. Esą ją koalicijos tarybai premjeras Saulius Skvernelis parodė tik iš toli. Todėl V.Tomaševskis negalėjo atsakyti, ar dokumente minimos tik lenkiškos pavardės.
„Greičiausiai buvo ieškoma tautiniu pagrindu, o kaip buvo, paaiškės po oficialių atsakymų. Galime mes tiesos nesužinoti ir niekada, kadangi, jei taip būtų, tai būtų labai šiurkštus įstatymų ir Konstitucijos pažeidimas. Tai neatmestina situacija, kad bus sunku rasti, kas davė užklausą. Gali būti, kad ir telefoninė teisė buvo panaudota“, – toliau svarstė LLRA-KŠS pirmininkas.
Greičiausiai buvo ieškoma tautiniu pagrindu, o kaip buvo, paaiškės po oficialių atsakymų.
Pasak jo, aišku tik tai, kad STT ar kitos tarnybos tokios informacijos pačios savo iniciatyva rinkti negalėjo. Tačiau didinti priešpriešos su prezidentūra V.Tomaševskis tikino nenorintis.
„Mes nenorime didinti priešpriešos, mes norime vienyti. (...) Paaiškės tada, kai gausime atsakymus, kas užsakinėjo, ar oficialiai buvo užsakyta, ar telefoniniu būdu. Nebuvo taip, kad niekas to neužsakinėjo. Negalėjo iš dangaus nukristi kažkokia pažyma. Kažkas turėjo užsakyti. Čia rimtos institucijos. (...) Greičiausiai keletas institucijų turėjo dalyvauti“, – spėliojo jis.
15min nepavyko sužinoti, kokią tiksliai užklausą STT suformulavo prezidentūra, ir ar apskritai formulavo ši institucija, nežinia, kokius metodus naudojo STT, tad taip pat neaišku, ar V.Tomaševskio teiginys, jog informacijos apie susisiekimo sektoriuje įdarbintus asmenis buvo ieškoma tautine prasme, yra teisingas.