Neginčijama patariamoji nuomonė
Trejus metus trunkantys Lietuvos bandymai deleguoti teisėją į ES Bendrąjį Teismą kartais gali atrodyti tragikomiškai – vienų kandidatų nepatvirtina Liuksemburge, kitiems nepritaria prezidentas, tretiems – Seimas, o kartais atranka ir visai neįvyksta, nes komisija nesutaria dėl geriausio pretendento.
Tuo metu atrankos į EŽTT iki šiol panašiomis ligomis nesirgo ir įvykdavo sklandžiai, tačiau šiemet pradėjo buksuoti ir neperžengė pirmojo Strasbūro slenksčio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja – tokius tris kandidatus į atsilaisvinančią vietą Strasbūre Lietuva birželio mėnesį pateikė patariamajam komitetui.
Vis dėlto sąrašas nepraėjo net ir šio išimtinai techninio filtro – 15min žiniomis, būtent pirmosios instancijos teisme dirbančios Aistės Račkauskaitės-Burneikienės kvalifikacija neįtikino iš keturių buvusių EŽTT teisėjų ir trijų teisės profesionalų sudaryto komiteto.
Nors Teisingumo ministerija akcentuoja, kad komiteto nuomonė yra tik patariamoji, tačiau tiek ministrė Ewelina Dobrowolska, tiek E.Kūris šį žingsnį vadina sąrašo atmetimu.
„Kiek aš žinau, kiek galiu pasakyti – du kandidatai buvo įvertinti kaip atitinkantys reikalavimus, bet jeigu vienas kandidatas yra įvertinamas kaip neatitinkantis reikalavimų, tai yra atmetamas visas sąrašas“, – 15min sakė E.Kūris.
Nepakankamai viešos ir politizuotos atrankos
Anot jo, net jeigu visi kandidatai būtų buvę tinkami, rezultatas nebūtinai būtų kitoks – priekaištų patariamasis komitetas turėjo ir dėl ydingo atrankos proceso.
„Su atranka į Strasbūro teismą buvo padaryta klaidų. Tai yra akivaizdu (...) Tokį rezultatą, bent jau man Strasbūre, daug kas pranašavo“, – sakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Atranką organizavusios ministerijos teigimu, komitetas tik „atkreipė dėmesį“ į proceso viešumą bei kandidatus vertinusios komisijos sudėtį, kurioje „daugumą sudaro politikai arba Vyriausybei pavaldūs valstybės tarnautojai“.
15min žiniomis, klausimų galėjo kilti ne tik dėl komisijos politizavimo, bet ir dėl kompetencijos, nes vienas iš jos narių – užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas – net neturi teisinio išsilavinimo.
Nepalankių išvadų sulaukusi Teisingumo ministerija žada atkreipti dėmesį į išsakytas pastabas ir keisti atrankos tvarką.
„Šiuo metu svarstome platesnio viešinimo būdus, taip pat galimybę į teisėjų į tarptautinius teismus nacionalines atrankas įtraukti visuomenės, teisininkų ar akademinės bendruomenės atstovus. Sieksime suvienodinti ir nacionalinės atrankos kriterijus į visus tarptautinius teismus, pagrindinius kriterijus įtvirtindami įstatyme bei atsisakydami politikų dalyvavimo pirminiame atrankos etape“, – teigiama ministerijos pateiktame atsakyme.
Vėlavimas ir skubėjimas
Šiemet ministerija neskubėjo nustatyti tvarkos ir jos aprašą patvirtino tik likus pusmečiui iki E.Kūrio kadencijos pabaigos, nors Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijose nurodoma, kad atranką reikėtų pradėti likus vieneriems metams – laiko reikia ne tik atrankai, bet ir kandidatų patvirtinimui bei jų darbų užbaigimui.
-
Lietuva siekia įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos kariniais veiksmais daromų masinių žmogaus teisių pažeidimų
-
Lietuvoje bus skelbiama nauja atranka į EŽTT teisėjus
-
ETPA atmetė visus Lietuvos kandidatus į Europos Žmogaus Teisių Teismą
-
„Romuva“ prašo sustiprintos EŽTT sprendimo priežiūros, Seime vėl nepritarus pripažinimui
„Aš žinau, kad iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir iš generalinės sekretorės tarnybos reguliariai yra siunčiami priminimai, kad laukiamas iš Lietuvos sąrašas. Žinau, kad tie priminimai buvo siųsti jau pernai, vasarą (...) Ką jie veikė per visą tą laiką – aš nežinau. Kažkas tiesiog nedarė darbo“, – stebėjosi E.Kūris.
Tuo metu Teisingumo ministerija teigia, kad prieš organizuojant atranką ji buvo tobulinama, lyginant su ta, kuri vyko prieš devynerius metus – nustatytas dokumentų vertinimas ir individualūs pokalbiai.
Neskubėjus ruošti tvarkos, teko skubėti rengiant atranką – kandidatai savo paraiškoms pateikti teturėjo devynias darbo dienas, o visas procesas užtruko mažiau nei mėnesį, kai iš šešių norinčiųjų buvo atrinkti trys tinkamiausi.
Atrankos stringa visur
Šeši kandidatai į turbūt iškiliausią Europos teismą galėtų atrodyti nedaug, tačiau ministeriją toks skaičius tenkina – anot jos, atrankose dalyvauja stiprūs kandidatai, o jų kiekį apriboja aukšti reikalavimai.
„Kandidatai taip pat turi turėti stiprią motyvaciją ir vidinį pasirengimą, taigi, Lietuvos dydžio valstybei atrankų kandidatų skaičiai yra normalūs“, – teigiama 15min pateiktame atsakyme.
Vis dėlto ministerija teigia svarstanti naujus viešinimo būdus, nes neabejoja, kad didesnis kandidatų skaičius leistų išsirinkti geriausius iš jų.
Kol bus surastas ir patvirtintas naujasis teisėjas ar teisėja, E.Kūris turės tęsti savo kadenciją Strasbūre ir prisijungs prie dar dviejų savo kolegų, kurie yra tokioje pačioje padėtyje. Sąrašo atmetimas ar priekaištai atrankos procesams nėra retas atvejis šiame teisme ir tik visai neseniai į gimtinę išvyko teisėjas iš Ukrainos, savo kadenciją viršijęs trimis metais.
Vis dėlto Lietuvai tai – pirmasis kartas.
Nors atrankų į Strasbūro ir Liuksemburgo teismus tvarka ir skiriasi, tačiau akivaizdu, kad politizuotų atrankų rezultatai tiek vienur, tiek kitur nepraeina europinių filtrų.
Problemų yra ir su nacionalinėmis teisėjų atrankomis, nuolatinio vadovo neturi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o į LAT teisėjų vietas kandidatuoja tik po porą ar trejetą pretendentų. Pastabas dėl visų šių procesų neseniai Lietuvai išsakė ir Europos Komisija.
