Pasak A.Verygos, nuo liepos 1-osios įsigalioja pasikeitusi vaistų kompensavimo tvarka.
Mažas pajamas turintys 75 metų amžiaus ir vyresni, negalią turintys gyventojai kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos priemones gaus nemokėdami priemokų.
Šiuo metu mažomis laikomos 257 eurų neviršijančios pajamos.
Skaičiuojama, kad iki metų pabaigos priemokų už vaistus kompensavimas valstybei kainuos apie 3,7 mln. eurų.
„Vienintelė galbūt tokia nerimą kelianti žinia tai yra ta, kad vis tik šiek tiek ilgiau nei planuota užtruko Registrų centro suplanuoto informacinių-technologinių sprendimų diegimas ir turime tam tikros informacijos, kad gali ne visos vaistinės nuo liepos 1 dienos būti spėjusios susiderinti savo sistemas, ir gali kilti tam tikrų sunkumų, kurie, tikimės, kad ilgiausiai per savaitę bus pašalinti. Jeigu tokių ir kiltų“, – informavo A.Veryga.
Turime tam tikros informacijos, kad gali ne visos vaistinės nuo liepos 1 dienos būti spėjusios susiderinti savo sistemas, ir gali kilti tam tikrų sunkumų.
Jis prašė kantrybės ir supratimo, jeigu gyventojams kiltų sunkumų įsigyjant kompensuojamus vaistus be priemokų.
„Kaip ir kiekviena technologinė naujovė, ji reikalauja tam tikro laiko, susiderinimo. Tikimės, kad tų sunkumų nekils, bet jeigu kiltų, norime iš anksto apie juos įspėti. Žinome, kad dabar ir Registrų centras, ir vaistinės tikrai labai intensyviai dirba sistemas testuodami ir derindami“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
A.Veryga aiškino, kad minėta sistema reikalinga tam, kad vaistinės galėtų susisiekti su „Sodros“ sistema ir pasitikrinti, ar žmogus priklauso grupei, kuriai vaistus reikia išduoti be priemokos.
Klausiamas, kodėl per daugiau kaip pusę metų nepasirengta laiku įdiegti minėtą sistemą, A.Veryga sakė, kad, jo žiniomis, taip pat kiek teko bendrauti su Registrų centro atstovais, užtruko viešieji pirkimai, gal buvo kitokių techninių priežasčių.
„Tikimės, kad per savaitę visi nesklandumai, jeigu ir bus, bent jau tokį patikinimą turime, kad jie bus išspręsti“, – nurodė jis.
Kitur situacija prastesnė
A.Verygos teigimu, nepaisant to, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys susitvarko su COVID-19 pandemija, Europoje yra įvairių situacijų.
Tokiose šalyse, kaip Švedija, Bulgarija, Moldova, Juokalnija, stebimas pakankamai intensyvus susirgimų koronavirusu skaičiaus augimas.
Ministras priminė, kad naujausia informacija apie tai yra skelbiama SAM interneto svetainėje.
Prasidėjus atostogų metui, raginama labai atsargiai atsakingai priimti sprendimus, į kurias šalis vykti, įvertinti, kad žmonės gali įstrigti svetur.
„Kad vėlgi netektų organizuoti skrydžių ar kažkokių papildomų pagalbos priemonių jiems susigrąžinant į Lietuvą. Tai tiesiog būkime atsakingi, domėkimės, stebėkime tą informaciją, nes ji tikrai yra labai labai dinamiška ir labai greitai keičiasi“, – pabrėžė A.Veryga.
A.Veryga priminė apie rizikas iš užsienio grįžtantiems asmenims. Dabar privalomai izoliuotis reikia grįžtant iš 50 užsienio valstybių.
Ministras ragino būti atsakingais ir izoliuotis, kai to reikalaujama. Primenama, kad už nurodymų nepaisymą gresia ir baudžiamoji atsakomybė.
Taip pat A.Veryga informavo, kad pacientams, kuriems tenka gultis į ligonines dabar ne visada reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19. Dėl to spręs gydytojai.
Šis sprendimas, sveikatos apsaugos ministro teigimu, susijęs su tuo, kad kuo greičiau būtų grįžta prie planinių gydymo paslaugų teikimo.
Į Armėniją išvykusi humanitarinę pagalbą šiai šaliai teikiančiai Lietuvos ekspertų komanda.
A.Veryga pranešė, kad antradienį mūsų specialistai susitinka su Armėnijos prezidentu.
Komanda į Lietuvą grįžta šeštadienį ir visi jos nariai turės privalomai izoliuotis 14 dienų.
Dezinformacija apie COVID-19
Lietuvos kariuomenės atstovas SAM Ekstremalių situacijų operacijų centre, kuruojantis dezinformacijos valdymo klausimus, Mažvydas Kunevičius spaudos konferencijos metu sakė, kad nuo vasario fiksuoti bemaž pusantro tūkstančio klaidinančios informacijos žinučių apie koronavirusą, kovą su juo ir panašiai.
Daugiausiai tokios informacijos skleista rusų, lietuvių ir anglų kalbomis.
Kaip nurodė M.Kunevičius, didžiausi klaidinančios informacijos ir konspiracijų srautai išlieka tose šalyse, kur situacija dėl koronaviruso sunkiai valdoma.
Lietuvoje koronaviruso temą keičia kiti dalykai, tarkime, artėjantys Seimo rinkimai.
Dezinformacijos tikslai išlieka nepakitę: kiršinti visuomenę, menkinti valstybę, valdžią, priimamus sprendimus, narystę Europos Sąjungoje ir NATO.
M.Kunevičius skatino kruopščiai atsirinkti informacinius kanalus, tikrinti žinias keliuose šaltiniuose, nepasiduoti provokacijoms.
Vienas naujas susirgimas
Antradienį SAM pranešė, kad praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas vienas naujas koronaviruso atvejis.
Iš viso bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1817.
Šiuo metu vis dar serga 214, o pasveiko 1515 žmonių.
Liga nustatyta iš Kazachstano grįžusiam medicinos darbuotojui.
Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi aštuoni žmonės, du iš jų yra reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.
