„Klaipėda atlaikė tą srautą žmonių, kurie grįžo iš įvairių šalių. Kaip bebūtų, tai yra jūros vartai“, – vertino prezidentas.
G.Nausėda tikino, kad Klaipėdos regione problemų pirmomis karantino savaitėmis buvo daug, tačiau dabar esą situacija jau valdoma.
Prezidentas pagerėjime įžvelgė ir savo indėlį. Esą susitarti sekėsi geriau po to, kai Operacijų štabe pradėjo dirbti savivaldybių atstovas.
„Aš galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų primygtinis prašymas įtraukti į operacinio štabo veiklą regionų atstovą tikrai pasiteisino ir visi merai pripažino, kad tai padėjo normalizuoti situaciją“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda sakė išgirdęs skundų dėl Regionų plėtros įstatymo priėmimo, nes esą nenusprendžiama, kokios regionų pertvarkos Lietuvai reikia.
Kol kas, deja, mes neturime jokių rekomendacijų iš medikų, iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip mes turėsime ilsėtis.
Konkrečiai pajūrio regionui, pasak valstybės vadovo, jau reiktų gairių, kaip Lietuva gyvens vasarą.
„Turizmo sezonas šiems regionams yra nepaprastai svarbus, nes jis generuoja didelę dalį pajamų. Kol kas, deja, mes neturime jokių rekomendacijų iš medikų, iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip mes turėsime ilsėtis“, – sakė G.Nausėda.
Pasak prezidento, daugelis valstybių jau galvoja apie vasaros sezoną, šis klausimas neduoda ramybės ir pajūrio savivaldybėms.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta pridūrė, kad kurortai vasaros laukia su nerimu, nes nežinia, kaip apsaugoti didžiulius žmonių srautus.
„Čia reikia sveikatos standarto“, – teigė patarėjas.
G.Nausėda tikino, kad pajūrio savivaldybės yra sektinas pavyzdys, kaip reikia bendradarbiauti. Jos susivienijusios į asociaciją, kuri gana efektyviai sprendžia bendrus klausimus – pavyzdžiui, Palangos oro uosto plėtros reikalus. Taip pat prezidentui pasirodė geras Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono bendradarbiavimas ieškant geresnių sprendimų gyventojams, kurie migruoja tarp abiejų. G.Nausėda pasidžiaugė ir Klaipėdos universitetu, kuris norėtų ateityje rengti net medikus.
Prezidentas pripažino, kad pajūrio savivaldybėms gali trūkti pajamų, tačiau jis tikino pats atkreipęs dėmesį, kad šiuo metu savivaldybės gali skolintis daugiau, kad galėtų skatinti ekonomiką.
S.Krėpšta kalbėjo, kad kol kas nežinia, kada baigsis karantinas, tačiau jį pabaigti reiktų jau įvertinus sąlygų sušvelninimo įtaką.
Kaip skelbė prezidentūra, konferencinių skambučių metu G.Nausėda aptarė, kaip septynios savivaldybės (Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos, Skuodo rajono ir Šilutės rajono) tvarkosi su koronaviruso pandemijos (COVID-19) keliamais iššūkiais, kokia padėtis yra regiono sveikatos apsaugos įstaigose, kaip įgyvendinamos paramos ekonomikai priemonės ir kokių žingsnių reikėtų, siekiant iš krizės išeiti sustiprėjus, bei kokiomis priemonėmis reikėtų spręsti didžiausias regiono aplinkosaugos problemas.
Prezidentas nuotoliniu būdu bendravo su Klaipėdos regiono savivaldybių merais, vietos medikų atstovais ir Jūros tyrimų instituto vadovybe.
Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjai taip pat nuotoliniu būdu kalbėjosi su regiono savivaldybių socialinių paslaugų skyrių vedėjais, Užimtumo tarnybos ir „Sodros“ atstovais, verslininkais.
Nacionalinio saugumo grupės patarėjai bendravo su Klaipėdos regiono policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovais.
Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjai aktualius klausimus aptarė su regiono savivaldybių švietimo skyrių vadovais, profesinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų vadovais, regioninės kultūros tarybos nariais.
