Komentarų po prezidento ir premjero susitikimo transliacija neįprastai vyko tik internetu. Žurnalistai kviesti į Prezidentūros rūmus neiti, klausimus užduoti internetu.
S.Skvernelis dėkojo piliečiams, besilaikantiems rekomendacijų, verslui, išlaikančiam darbo vietas, pareigūnams, tarnautojams ir medikams, kuriems tenka didžiausia rizika, bet jie ištikimai vykdo pareigas. Anot premjero, tik susitelkimas padės įveikti iššūkius.
„Manau, kad tą susitelkimą demonstruojame visos valdžios institucijos ir absoliuti dalis mūsų visuomenės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Paklaustas apie žmonių sąmoningumą koronaviruso grėsmės akivaizdoje, ypač, kai girdime apie atvejus, kai elgiamasi neatsakingai, G.Nausėda teigė, kad sąmoningumas ateina suvokiant, kokio masto rizika iškilo.
„Ir, ko gero, tam sąmoningumui atsiliepia ir aplinkinių, ir artimųjų įtaka. Jeigu, sakykime, žmogus yra pats sąmoningas arba aplink jį yra žmonės, kurie nurodo, kad jis galbūt kažką ne taip daro, tai jau yra didelis žingsnis į priekį ir, aš tikiuosi, tas žmogus vis tiek sugrįš prie to atsakingo elgesio modelio, kurio galbūt vienu ar kitu atveju pristinga“, – komentavo šalies vadovas.
G.Nausėda akcentavo, kad iš tam tikrų atskirų atvejų negalima daryti išvadų, kad visa Lietuva elgiasi neatsakingai.
„Atvirkščiai, aš matau ištuštėjusias gatves. Aš matau atsisakymą tų veiklų arba to judėjimo, kuris nėra būtinas. Žmonės, pagaliau matome, kokiu mastu perka dezinfekcinį skystį, kaip bendrauja tarpusavyje, sveikinasi. Visa tai matau iš arti, susiduriu su tuo, matau, kad žmonės labai rimtai priėmė šią grėsmę ir yra pasirengę pakoreguoti savo elgesį“, – pirmadienį sakė prezidentas.
Matau, kad žmonės labai rimtai priėmė šią grėsmę ir yra pasirengę pakoreguoti savo elgesį.
Prezidentas džiaugėsi, kad valdžios institucijos palaiko ryšį, ieško sprendimų. Bendra valtis, anot jo, neturi turėti skylių, antraip nepasieksime kranto.
Be kita ko, pasak G.Nausėdos, reikėtų pasakyti, kad ne tik susitelkimo bei atsakingumo, bet taip pat tam tikra prasme reikia ir ramybės, nesiimti kažkokių neapgalvotų žingsnių, pirkimo panikos ir panašiai.
Vyriausybė gali posėdžiauti nuotoliniu būdu
S.Skvernelis viliasi, kad Vyriausybės pateikti įstatymų projektai, susiję su ekstremalia situacija ir turintys būti priimti ypatingos skubos tvarka, Seime bus priimti.
„O po to – priklausomai nuo situacijos. Jeigu tik atsiras galimybė ir nebus tų degančių klausimų, aš manau, kad tikrai yra protinga Seime daryti pertrauką. Esant reikalui, nedelsiant Seimas gali susirinkti. Jeigu taip pat bus pritarta šiandien pateiktoms Vyriausybės įstatymų pataisoms, Vyriausybė taip pat ketina posėdžius organizuoti videokonferencijų būdu, kad būtų kuo mažesnis kontaktas, ką mes rekomenduojame visiems šalies gyventojams“, – minėjo S.Skvernelis.
G.Nausėda kartojo, kad Lietuva turi tam tikrus rezervus, kuriuos gali naudoti ekonomikos lėtėjimo stabdymui. Paskelbtos priemonės esą susijusios su bendru ES reguliavimu.
Prezidentas sakė, kad, kitaip nei 2008–2009 metais, imamasi kitokio pobūdžio anticiklinės ekonomikos stabilizavimo politikos.
G.Nausėdos teigimu, ji reiškia, kad mokesčių atidėjimas, mokestinės naštos mažinimas ir viešųjų išlaidų didinimas yra skirtas kompensuoti arba sušvelninti smūgius, kurie ateina dėl koronaviruso įtakos pagrindinėms mūsų prekybos rinkoms ir mūsų pačių rinkai.
„Šiandien yra reali galimybė su ES institucijų pagalba vykdyti aktyvesnę politiką ir šia prasme šiandieninė situacija yra palankesnė tiek dėl ES institucijų adekvataus, atsakingo ir lankstaus požiūrio į tai, ką atskiros valstybės daro savo ekonomikos politikoje, tiek ir dėl to, kad, skirtingai nuo 2008 metų, mes turime tam tikrus rezervus. Dideli jie ar maži, čia, jau, taip sakant, skonio klausimas. Bet vis dėlto tie rezervai arba tie atidėjimai, kuriuos mes suformavome, taip pat palengvina mūsų situaciją, ir leidžia naudoti juos tam tikslui, kuris mums svarbiausias“, – komentavo G.Nausėda.
S.Skvernelio nuomone, esame viena tų valstybių, kurios sėkmingai valdo, kontroliuoja situaciją dėl koronaviruso.
Premjeras neabejoja pasirinktomis rizikos suvaldymo priemonėmis. Jos, jei reikės, esą bus koreguojamos.
S.Skvernelis pažymėjo, kad situacija keičiasi kas dieną. Esą Vyriausybė dirba būtent tokiu režimu.
G.Nausėda pridūrė, kad, pavyzdžiui, Kinija, Pietų Korėja kiek laisvina dėl koronaviruso sugriežtintą režimą.
„Vadinasi, tos priemonės, kurios galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodė pakankamai drakoniškos žmogaus teisių požiūriu, buvo būtinos, davė rezultatą ir taip padrąsino valstybes, kurios dabar tartum antrąja banga eina ir kurios šiuo metu patiria tą protrūkio viršūnę, kad viskas bus gerai ir kad tikrai yra priemonės, jau išbandytos priemonės, kurios gali padėti suvaldyti situaciją. Tikiuosi, ne už tokio ilgo laikotarpio grįžti prie normalaus darbo ir gyvenimo režimo“, – sakė G.Nausėda.
Pagalbos verslui planas
Finansų ministerija parengė priemonių paketą, kurio vertė – 2,5 milijardo eurų.
Iš biudžeto ketinama mokėti minimalias išmokas tiems, kurie dėl karantino prarado darbus.
Parama verslui bus suteikiama tik tokiu atveju, jei darbuotojai nebus leidžiami neapmokamų atostogų, tačiau ketinama mokėti už prastovas.
Be to, valstybė atsiriša rankas dar penkių milijardų eurų pasiskolinimui, žada leisti daugiau skolintis ir savivaldybėms.
