Nuo rugsėjo 1 dienos atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose dalyvių skaičius bus neribojamas, jei renginio organizatoriai užtikrins bilietų platinimą ir/ar dalyvių registravimą elektroniniu būdu. Jei renginio organizatoriai to užtikrinti negalės, renginyje bus leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip 300 žiūrovų.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra sakęs, kad artimiausiu metu bus siūloma priimti sprendimus dėl privalomo kaukių dėvėjimo renginiuose atvirose erdvėse.
Tokį sprendimą gali priimti pats A.Veryga, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.
Taip pat trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad bus peržiūrimas leidimas nedėvėti kaukių kavinėse.
Didelio optimizmo nemato
Epidemiologinei situacijai prastėjant, premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad tam tikri ribojimai gali būti numatyti, tarkime, naktiniams klubams. Pavyzdžiui, dėl jų darbo laiko ribojimo.
Esą svarstymai dėl to vyksta.
„Bet kokiu atveju bus kalbamasi ir su sektoriaus atstovais, ir panaudojama ta praktika ir tų šalių, kur su analogiškomis problemomis susidūrė“, – nurodė Vyriausybės vadovas.
A.Veryga sakė, kad sutarta, jog šią savaitę bus atidžiau stebima situacija naktiniuose klubuose, atsakingų institucijų atstovai vertins, kaip juose laikomasi saugumo reikalavimų.
Nustačius, kad jų nesilaikoma, kitą savaitę, pasak sveikatos apsaugos ministro, bus svarstoma grįžti prie tam tikrų priemonių, galiojusių per karantiną. Konkrečiai – riboti naktinių pasilinksminimo vietų darbo laiką.
S.Skvernelis akcentavo, kad šiandien epidemiologiniai rodikliai yra tokie, kad drąsiai būtų galima skelbti radikalesnes priemones.
„Tačiau tikrai to nesinori daryti ir manome, kad tą vasarišką atsipalaidavimą galbūt pavyks suvaldyti ir tomis priemonėmis, kurios praktiškai kas savaitę yra įvedamos. Ir artimiausiu metu ministras pristatys apie galimus laukiančius pokyčius ir kitose srityse. Tai nesinorėtų vėlgi kalbėti apie radikalių, kardinalių priemonių naudojimą, kaip vienokios ar kitokios veiklos sustabdymą“, – komentavo jis.
Premjeras sakė manantis, kad A.Veryga artimiausiomis dienomis priims sprendimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo renginiuose atvirose erdvėse.
S.Skvernelis tikisi, kad po vasariško atsipalaidavimo susiimsime. Jis kvietė žmones prisiminti gerąją bendrą praktiką. Vis dėlto iš visų elgesio Vyriausybės vadovas didelio optimizmo nemato.
Ne visos įstaigos pasitempė
Komentuodamas situaciją dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atnaujinimo gydymo įstaigose, S.Skvernelis sakė, kad pokytis yra akivaizdus.
„Tiek dėl kontaktinių paslaugų teikimo, dėl reikalingų diagnostinių paslaugų teikimo, dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų atnaujinimo ir ligoninių tikrai matosi, kad išgirdo mus. Tačiau kai kurios ligoninės, gydymo įstaigos susiduria su ta pačia problema – atnaujinimo procentas yra arba labai menkas, arba nepasiekęs sveikatos apsaugos ministro nustatytų rodiklių. Dėl to šiandien pasitarime pristačius šitą informaciją buvo suformuluotas pavedimas, kad Sveikatos apsaugos ministerija kviestųsi steigėją – tai yra savivaldybės merą, administracijos atstovus ir gydymo įstaigos vadovus, kad jie pateiktų konkretų planą, per artimiausią mėnesį kaip jie sugebės visgi tuos rodiklius pasiekti ir kokios priežastys lėmė, kad jie nebuvo pasiekti“, – sakė S.Skvernelis.
Kviestųsi steigėją – tai yra savivaldybės merą, administracijos atstovus ir gydymo įstaigos vadovus, kad jie pateiktų konkretų planą, per artimiausią mėnesį kaip jie sugebės visgi tuos rodiklius pasiekti.
A.Veryga aiškino, kad situacija dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų atnaujinimo yra gerokai pagerėjusi.
Pavyzdžiui, lyginant su birželiu, liepos mėnesį „gyvų“ apsilankymų pas šeimos gydytoją skaičius padidėjo 17 procentų. Dienos stacionaro paslaugų apimtys išaugo 70 procentų, dienos chirurgijos – per 40 procentų.
„Žodžiu, tikrai dauguma įstaigų pasitempė, pasistengė ir neblogai sekasi. Bet yra visokių įstaigų. Ir ypatingai daug tokių, kurioms nepavyko padaryti, yra rajono lygio gydymo įstaigų. Ypatingai – jeigu kalbame apie stacionarines paslaugas. Ir, panašu, čia jau yra tikrai ne COVID-19 klausimas, bet sisteminės problemos. Ką mes ir anksčiau sakydavome, kad yra turbūt problemos su personalu, su paslaugų gavėjais galų gale, kurie, matyt, rado kitą vietą, nuvažiavo kažkur, kur tas paslaugas gavo“, – mano sveikatos apsaugos ministras.
Su gydymo įstaigų steigėjais bus kalbama, ką daryti, kiekvienai įstaigai dėliojamas planas, kas bus daroma situacijai gerinti.
„Nes 1/12 negelbsti tos situacijos. Jeigu ir toliau liks tik trečdalis paslaugų, o bus mokama visa 1/12, tai irgi nėra labai sąžininga tų atžvilgiu, kurie paslaugas teikia, – yra tokių įstaigų, kurios vos ne 200 procentų suteikia buvusių paslaugų apimčių“, – nurodė A.Veryga.
23 nauji atvejai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 23 nauji koronaviruso atvejai. Du iš jų – įvežtiniai.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad po 6 susirgimus registruota Kauno ir Panevėžio apskrityse.
5 atvejai per antradienį patvirtinti Vilniaus apskrityje, dar po 2 – Klaipėdos ir Šiaulių bei po 1 Marijampolės ir Tauragės apskrityse.
Šiuo metu COVID-19 serga 663 žmonės, o 1739 – pasveiko. Izoliacijoje yra 3062 asmenys.
Iš viso Lietuvoje buvo nustatyti 2496 COVID-19 atvejai. Nuo koronaviruso mirė 81 žmogus, 13 asmenų mirė dėl kitų priežasčių, nors buvo užsikrėtę.
