Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Valdovų rūmų galite žiūrėti čia:
Nors G.Nausėdos spaudos konferencija turėjo prasidėti 10 valandą ryto, kandidatas į ją gerokai pavėlavo.
Jis aiškino, kad rinkimų naktį šventimas buvo labai saikingas. „Ta prasme, jokių vartojimų nebuvo. Taip kad galima sakyti, kad tiesiog liko kelios valandos pamiegoti. Tačiau šiandien jaučiuosi stebėtinai puikiai, žvaliai“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Rinkimų rezultatus G.Nausėda įvertino kaip puikius. Anot jo, laimėta 75 procentuose Lietuvos savivaldybių.
„Mūsų konkurentai laimėjo, jeigu aš gerai prisimenu, laimėjo tik 8 ir 4 atitinkamai. Tai yra turbūt ženklas, bylojantis, kad galime tikrai save vadinti tautos kandidatu arba žmonių kandidatu, nes esame ne vieno ar kito miesto kandidatai, esame kandidatas, kuris surinko labai platų palaikymą balsų“, – kalbėjo jis.
Nori pasikalbėti su S.Skverneliu
Pirmajame prezidento rinkimų ture G.Nausėda liko antras, nedaug atsilikęs nuo konservatorių kandidatės Ingridos Šimonytės.
Kaip ir I.Šimonytė, jis tikino nesulaukęs sveikinimų iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Klausiamas, kaip prieš antrąjį prezidento rinkimų turą bandys pritraukti žmones, kurie už jį nebalsavo pirmajame rinkimų ture, G.Nausėda aiškino, kad antrojo pasirinkimo atveju jo pozicijos yra pakankamai patrauklios. Tačiau siekiant rinkėjų paramos, jo nuomone, reikės kantriai ir kryptingai dirbti.
Pirmadienį G.Nausėda kartojo, kad, nepaisant bandymų sutapatinti jį su kažkokia konkrečia politine partija, jis yra nepriklausomas kandidatas, kuris stengiasi pasiekti bendrojo gėrio ir veiksiantis visų žmonių, o ne atskirų politinių partijų labui.
Sekmadienio vakarą G.Nausėda vienoje televizijoje buvo susitikęs su premjeru Sauliumi Skverneliu. G.Nausėda aiškino, kad norėtų pasikalbėti su Vyriausybės vadovu apie tai, kaip jis vertina susiklosčiusią situaciją, kokie jo planai dėl tolesnio darbo Vyriausybėje.
Jis aiškino, kad tauta per Seimo rinkimus suteikė mandatą „valstiečiams“, todėl jiems būtų nesolidu blaškytis. G.Nausėda kalbėjo ir apie tai, kad nori stabilumo valstybėje.
„Aš pirmiausia vadovaujuosi tuo, kad Lietuvos žmonės suteikė pasitikėjimo mandatą konkrečiai partijai, ji suformavo valdančiąją daugumą. Ir tai buvo padaryta vienai kadencijai. Tikrai būtų nelabai solidu, jeigu partija imtų blaškytis arba imtų sieti savo tolesnio buvimo valdžioje perspektyvą su kitų rinkimų rezultatais. Štai dėl šitos priežasties aš norėčiau, kad valstybėje būtų stabilumas. Tačiau, be abejo, kad vien tik prezidento pastangomis to stabilumo pasiekti neįmanoma. Turi būti ir pačios partijos pasirengimas dirbti valstybei“, – kalbėjo jis.
Klausiamas, ar tapęs prezidentu stengtųsi įtikinti S.Skvernelį likti premjero poste, G.Nausėda sakė, kad norėtųsi geriau suprasti jo motyvus ir pamėginti pasiekti, kad pasitikėjimo mandatas būtų gerbiamas ir darbas būtų tęsiamas.
Priešingu atveju reikėtų kalbėti apie alternatyvią valdančiąją koaliciją, kurios kontūrai nėra aiškūs.
Jis tikino norintis išmėginti visas galimybes, kad premjeras, kuris rinkimų kampanijos metu pateikė nemažai pažadų, imtųsi jų įgyvendinimo.
„Norėčiau išmėginti visas galimybes tam, kad premjeras, kuris tikrai rinkimų kampanijos metu pateikė daug pažadų ir kai kurie iš jų, manau, tikrai yra laisvai įgyvendinami, imtųsi atsakomybės tuos pažadus įgyvendinti iki galo“, – sakė G.Nausėda.
Didžiausia problema – atskirtis
Po kelionių po Lietuvą ir susitikimų su rinkėjais, G.Nausėda pagrindine šalies problema vadina socialinę atskirtį, kuri esą įgyja labai įvairias formas.
Pasak jo, tai – ir didelė dalis žmonių mūsų regionuose gyvenanti iš pašalpų, ir itin mažos pensijos, ir žmonės, neturintys darbo, ir panašiai.
„Todėl turime vis dar didelę regioninę atskirtį. Ir, matyt, siedami viltis su mano, kaip ekonomisto, kompetencijomis, žmonės ir išreiškė pasitikėjimą būtent tuose regionuose, kuriems šiandien sekasi vieniems iš jų visai neblogai, deja, kitiems sekasi kur kas prasčiau“, – dėstė G.Nausėda.
Geriausias atsakas į šiuos iššūkius, jo manymu, regionų politika, kuri būtų išmintingai valdoma iš centro, turinti aiškią viziją.
Klausiamas, kaip vertina tai, kad jį aplenkė I.Šimonytė, G.Nausėda sakė į ateitį žvelgiantis optimistiškai. Tačiau tikino, kad reikia kantriai ir kryptingai dirbti likusias dienas ir atsiduoti rinkėjų valiai.
G.Nausėda sakė, kad niekas konkrečiai negalėtų pasakyti, ar būtų galima organizuoti dar vieną referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Esą norint pasiekti teigiamo rezultato, reikėjo didesnio rinkėjų aktyvumo.
Finišo tiesiojoje aplenkė I.Šimonytė
Kaip rodo Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami išankstiniai rinkimų rezultatai, G.Nausėda pirmajame rinkimų ture nedaug atsiliko nuo konservatorių kandidatės I.Šimonytės.
Už ją sekmadienį balsavo 31,13 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų arba 438 tūkstančiai 754 gyventojai.
G.Nausėda sulaukė 2 tūkstančiais 647 balsais mažesnio palaikymo. Už jį iš viso balsavo 30,95 procentai nuo balsavusių rinkėjų arba 436 tūkstančiai 107 piliečiai.
G.Nausėda daugiausiai rinkėjų balsų surinko didžiojoje dalyje savivaldybių. Jis laurus nuskynė 46 savivaldybėse. Kandidatas palaikymo sulaukė trijuose didžiuosiuose miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir aibėje mažesnių gyvenviečių.
I.Šimonytei dalyvavimą antrajame ture užtikrino didžiausių miestų balsuotojai. Daugiausiai balsų kandidatė surinko 8 savivaldybėse. Didžiausią palaikymą I.Šimonytei parodė sostinės gyventojai, kauniečiai ir panevėžiečiai.
Trečioje vietoje prezidento rinkimuose liko premjeras Saulius Skvernelis, už kurį balsavo 19,72 procentai balsavime dalyvavusių rinkėjų.
