Apie visuotinį klimato atšilimą kalbama nuolat. Dėl to tirpsta ledynai, kyla vandens lygis, o gal net žemė sukasi lėčiau.
Kas lemia klimato pokyčius ir kokie jie? Apie tai konferencijoje kalbėjo klimatologas Justinas Kilpys.
– Kalėdos jau čia pat, o orai – lyg spalio vidury. Tai koks tas mūsų gruodis ir prieš jį buvęs ruduo lyginant su ankstesniais metais? Ar temperatūra gerokai aukštesnė už vidutinę daugiametę?
– Iš tikrųjų žiemos pradžia buvo labai šilta. Pirmųjų dešimt gruodžio dienų temperatūra buvo aukštesnė daugiau nei 5 laipsniais, nei turėtų būti vidutiniškai Lietuvoje. Žiema prasidėjo labai šiltais orais.
O ruduo buvo nevienalytis. Rugsėjis buvo labai šiltas, rugsėjo 1-ąją buvo +31, tai rekordas. Pirmą kartą Lietuvoje. O spalis buvo net šiek tiek šaltesnis, bet viską pakeitė labai šiltas lapkritis.
– Ko galime tikėtis Kalėdoms – ar tokie orai ir išliks?
Sausis numatomas šiltas. Vasarį gali būti bent keletas dienų, kai bus šalta, su sniegu
– Prognozės tokios, kad orai tokie ir išliks. Netgi bus dar šiltesni, nei yra šiandieną. Šiandien turime +4, o Kūčių dieną gali būti 8–9 laipsniai šilumos, Kalėdų dienos bus gal kiek vėsesnės, bet šiaip bus šventės žalios, be sniego.
– Ko galime tikėtis iš šių metų žiemos? Gal ji iš viso neateis ir visą žiemą prabūsime su pavasariniais batais?
– Ilgalaikės prognozės rodo, kad žiema Lietuvoje bus šilta, gali būti šiltesnė 3–4 laipsniais negu įprasta. Tad jei įprastai Lietuvoje žiemą vidutinė temperatūra būna apie -4, tai jeigu keturiais laipsniais aukštesnė, vadinasi, bus apie nulį. Visą žiemą galima tikėtis tokių orų, kai naktį temperatūra būna minusinė, o dieną – pliusinė. Sausis numatomas labai šiltas. Dažniausiai Lietuvoje sausio pabaiga ar vasario pradžia būna tas laikas, kai turime šalčio prasiveržimų. Tokių atvejų greičiausia bus, bet visos žiemos šaltos su sniegu neturėsime. Gali būti bent keletas dienų ar savaitė, kai bus šalta, su sniegu.
– Kokie dabar mėnesiai Lietuvoje yra ruduo, kokie – vasara, žiema, pavasaris?
Tikrai klimatas keičiasi, bet mes nepakeisime savo geografinės padėties, todėl galime sulaukti sniego ir lapkričio mėnesį, ir balandį.
– Kalendoriniai mėnesiai niekada neatitiko metų laikų kaitos. Vykstant klimato kaitai, žiemos sezonas trumpėja. Anksčiau tikroji žiema prasidėdavo gruodžio pradžioje, o dabar tas laikas pasislinko iki Kalėdų. Anksčiau kovas būdavo žiemos mėnuo, o dabar tai jau pavasaris. Per pastaruosius 10-15 metų kovą jau būdavo šilta, nors gali pasitaikyti ir sniego.
Tikrai klimatas keičiasi, bet mes nepakeisime savo geografinės padėties, todėl galime sulaukti sniego ir lapkričio mėnesį, ir balandį
– Kokių klimato kaitos požymių pastebite Lietuvoje?
– Ryškiausi pokyčiai vyksta žiemą, kai temperatūra kyla, padaugėjo kritulių – vis dažniau lietus, šlapdriba, o ne sniegas. Vasaros metu padaugėjo karščio bangų, kai temperatūra viršija 30, kartais net 35 laipsnius. Anksčiau tokių dienų būdavo kas 2–3 metus, o dabar kasmet taip būna. Jau šešerius metus Lietuvoje turime vasaras, kai temperatūra viršija 30 laipsnių ir tokios temperatūros laikosi savaitę ar net ilgiau. Vasaros karščiai ir žiemos šiluma yra pagrindiniai ženklai.
– Ar tuos šešerius metus laikas, kai karščiai užklumpa, sutampa? Juk pagal tai žmonės galėtų planuoti savo atostogas Lietuvoje.
– Tai nėra taip vienodai. Karščių yra pasitaikę ir gegužę, ir birželį. Dažniausiai liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje karščiai ateina, bet gali būti ir gegužę, birželį tokių bangų.
Šiemet tik vienos dešimtosios pritrūko, kad Druskininkuose būtų pakartotas karščio rekordas – rugpjūčio pradžioje buvo 37,4 laipsniai. O karščio rekordas 37,5 laipsnio.
– Ar ateityje labiau tikėtina, kad virsime karščio ir dykumų šalimi, ar atvirkščiai – gausaus lietaus ir potvynių?
– Dykumų kraštu tikrai nevirsime, nesvarbu, kad klimatas keičiasi, auga temperatūra, bet esame vidutinių platumų šalis ir tie keturi metų sezonai išliks. Ekstremalių potvynių taip pat neturėtų būti, nes nebėra sniego žiemą, tai pavasarį nepatvinsta stipriai upės. Bet turime intensyvių liūčių vasaromis, kai staiga iškrenta labai daug kritulių, kartais net mėnesio norma per vieną dieną. Tada galimi trumpalaikiai potvyniai, ypač mažesnėse upėse, kai išsilieja, užlieja vieną sodybą ar paplauna kelią.
– Kokia metinė temperatūra Lietuvoje gali būti pasiekta, jeigu klimato kaitos nestabdysime? Ar sniegas taps retenybe? Ar žiemą turėsim po 20 laipsniu šilumos? (Klausia Tomas)
– Jeigu bus niekas nedaroma, nestabdomas klimato kitimas, turėsime pesimistinį, vadinamąjį tingėjimo scenarijų, tuomet žiemos temperatūra pakiltų 4 laipsniais ir per kurį laiką žiemą temperatūra taptų teigiama. Per 80 metų galima būtų tikėtis, kad žiemą temperatūra būtų jau teigiama.
Vasarą tie pokyčiai būtų mažesni, Lietuvos teritorijoje būtų 2-3 laipsniais aukštesnė, tai yra labai daug.
– Kaip tokie potvyniai paveiktų Lietuvos žemės ūkį, augmeniją? Gal Lietuvoje vietoj bulvių auginsime bananus, vietoj pušų – palmes?
– Palmių ir bananų tikrai nebus, nepakeisime savo geografinės platumos. Bet pokyčiai žemės ūkyje bus dideli. Tikriausiai nebus tinkamų sąlygų žiemkenčiams, nes jiems reikia to ramybės laiko, reikia sniego dangos. Reikėtų keisti ūkininkavimo praktiką, galbūt sąlygos bus palankesnės kukurūzams. Nepereisime prie bananų, bet kukurūzus auginti galėtume. Bet tradiciškai jeigu valgėme ruginę duoną, tai vargu ar norėsime kukurūzų paplotėlių.
Palmių ir bananų tikrai nebus. Bet pokyčiai žemės ūkyje bus dideli
– Gal turėsime daugiau naudos iš to, kad klimatas bus šiltesnis? Mažiau mokėsime už šildymą, galbūt net plėsis turizmas? Gal ekonomiškai žiūrint Lietuvai tai naudinga?
– Taip, žiemą sutaupysime, bet vasarą reikės daugiau išlaidų vėsinimui ir kondicionavimui. Ši vasara yra geras pavyzdys, nes dvi savaites turėjome karščius daugiau nei 30 laipsnių ir rugpjūčio mėnesį suvartotas elektros suvartojimo pikas. Buvo suvartota daugiausia elektros energijos istorijoje, nes reikėjo vėsinti sandėlius, gyvenamuosius namus ir pan.
Dėl turizmo sutinku, turizmo sezonas bus ilgesnis. Bet atsiranda kitų problemų. Prie Baltijos jūros irgi bus ilgiau šilta, bet aukštesnės temperatūros palankios eutrofikacijai – vadinamajam jūros žydėjimui, jūra būna žalia nuo dumblių. Ir jeigu nemažinsime ne tik atmosferos taršos, bet ir upių vandens teršimo, nežinau, ar mūsų kurortai tiems turistams bus patrauklūs.
– Jei žiema be sniego, nėra potvynių, trūksta vandens, kaip atsigauna gamta pavasarį – gal kas labai keičiasi, jei trūksta vandens?
– Kai mažėja sniego žiemą, nebūna pavasario potvynio, neužliejamos pievos, nepasipildo maži ežerėliai, kūdros. Jeigu ir vasara sausa, pradeda sekti ir gruntiniai vandenys. Tokie buvo šie metai – žiema buvo šilta, nebuvo pavasario potvynio, po to sekė sausa vasara. Daug kur nuseko šuliniai, žmonėms ėmė trūkti vandens. Kiti metai irgi gali būti panašūs, nes sniego greičiausiai nebus, tad reikės galvoti, kaip su tuo susitvarkyti.
– Šiemet vasarą ir rudenį buvo išdžiūvę maži upeliai, kaip tai keičia mūsų aplinką? Gal ims augti nauji, Lietuvai nebūdingi augalai, gal kai kurių upelių nereikės žymėti žemėlapiuose?
Dėl turizmo sutinku, turizmo sezonas bus ilgesnis. Bet nežinau, ar mūsų kurortai tiems turistams bus patrauklūs.
– Upeliai greičiausiai išliks, gal tik jie tekės pavasarį, rudenį, o vasarą išdžius. Bet natūralios ekosistemos keisis, turės prisitaikyti. Invazinių augalų rūšių daugėja, bet ir dėl klimato kaitos, ir dėl žmonių, kurie keliaudami atveža naujus augalus, gyvūnus. Klimatas keičiasi, tai tie atvežtiniai augalai ar gyvūnai išgyvena.
Gali keistis ir miškų sudėtis – dabar dominuoja spygliuočiai, eglynai ir pušynai, tai tikėtina, kad keičiantis klimatui, trauksis eglės, jas keis lapuočiai, bus daugiau mišrių miškų.
– Ar šiltėjant klimatui nyks šalčiau gyventi įpratę žvėrys ir gyvūnai, o juos keis iš šiltųjų kraštų ateinantys? Gal mums jau reikia pradėti ruoštis ir kitokiems vabzdžiams, nei iki šiol turėjome?
– Grėsmė yra tokia, kad jie migruos, jie trauksis į Šiaurę, ieškos naujų gyvenamųjų vietų, trauks į Latviją, Rusiją, pas mus atkeliaus rūšys iš Pietų. Turėsime kitokią rūšinę įvairovę.
Reikėtų ruoštis tiems patiems vabzdžiams, nes po šiltų žiemų tiek žemės ūkio kenkėjų, tiek tų, kurie vargina žmones, išgyvena daugiau, tarkim, uodų, erkių ir pan. Todėl didesniais pulkais susiruoš mus varginti. Galbūt nebus naujų vabzdžių antplūdžio, bet reikės ruoštis gausesniam dabar gyvenančių puolimui.
– Senoliai turėjo daugybę prietarų, pastebėjimų, dienų, pagal kurias spėdavo tolesnius orus. Ar dėl pokyčių gamtoje, klimato kaitos dar galime jais pasitikėti, o gal niekada ir negalėjome? Juk jeigu saulė leidžiasi į debesį, visai nebūtinai kitą dieną lyja.
Spręsdami atmosferos taršos problemas, spręsime ne tik globalią klimato taršos problemą, bet ir savo sveikatos problemas.
– Senoliai stebėjo gamtą ir bandė spėti, prognozuoti tolesnius orus. Kai kurie spėjimai visiškai neturi nieko bendro su fiziniu pasauliu – tarkim, pagal kiaulės tulžį žiemos orų nenuspėsi. O kai kurie spėjimai susiję su realiu pasauliu, tarkim, jeigu kregždės skraido žemai, tai tikriausiai lis, kadangi tai susiję su žemu slėgiu.
Bet dėl besikeičiančio klimato daug kas keičiasi, tie seni pastebėjimai, susiję su realiais pokyčiais atmosferoje, tikriausiai nepasitvirtins.
– Kokią įtaką El Ninjo reiškinys gali padaryti 2016 m. vasarai? Ar galime laukti panašios karštos vasaros kaip 2010 metais, po ankstesnio El Ninjo?
– El Ninjo yra reiškinys Ramiajame vandenyne, kai pasikeičia atmosferos cirkuliacija, pasikeičia vandenyno cirkuliacija ir vandenynas atiduoda labai daug šilumos atmosferai. Tas reiškinys yra globalus ir pasireiškia visose pasaulio vietose. Kodėl mes prognozuojame tokią šiltą žiemą? Būtent dėl šio reiškinio šita žiema ir bus tokia šilta. El Ninjo tęsis visą šią žiemą, jo pabaiga numatoma vasario–kovo mėnesiais, todėl visi metai bus labai šilti, šiltesni už pastaruosius kelerius, kai buvo viršijami šilumos rekordai.
– Kas yra pagrindiniai oro taršos šaltiniai Lietuvoje? Neturime didelių gamyklų, nesame augančios pramonės šalis.
– Pramonė, transportas ir žemės ūkis. Tai yra pagrindiniai teršėjai Lietuvoje. Nereikėtų žemės ūkio pamiršti, nors dažnai manoma, kad tai netarši veikla. Nors mūsų tarša nėra didelė, bet galime daug ką padaryti, kad padėtume sau patiems. Juk gyvendami švarioje aplinkoje, ilsėdamiesi prie švaraus ežero ar jūros jausimės geriau. Spręsdami atmosferos taršos problemas, spręsime ne tik globalią klimato taršos problemą, bet ir savo sveikatos problemas.
Bet labai svarbu suvokti laiko skalę, tie pokyčiai vykdavo tūkstančius ar net milijonus metų. O žmogaus veikla per 200 metų sugebėjo taip pakeisti Žemės klimatą, kaip Saulė ir kiti natūralūs procesai sugebėdavo pakeisti per tūkstančius metų.
– 15min.lt skaitytojas Laimonas klausia: esu matęs dokumentinių filmų, kuriuose pasakojama, kad klimato kaita – absoliučiai normalus reiškinys, o šiam reiškiniui įtakos turi vien mūsų žvaigždė – Saulė. Pamenu net citatą iš vieno filmo, ji skamba taip: „Tie, kas sako, jog klimato kaitą sukelia žmogaus ūkinė veikla, nėra matę saulės spinduliuotės aktyvumo diagramų“. Klausimas jums kaip specialistui, kokia dalimi, jūsų nuomone, klimato kaita yra žmogaus sukeltos pasekmės?
– Saulė yra pirminis energijos šaltinis viskam, kas yra gyva. Ilgą laiką Saulė, Žemės orbitiniai parametrai, kokia orbita ji skriejo aplink Saulę, buvo pagrindinis klimato kaitos šaltinis. Jeigu žiūrėtume į geologinę Žemės istoriją, buvo ir šiltesnių, ir šaltesnių laikotarpių. Ir tai vyko dėl natūralių priežasčių.
Bet labai svarbu suvokti laiko skalę, tie pokyčiai vykdavo tūkstančius ar net milijonus metų. Tai nevykdavo staiga. O žmogaus veikla per 200 metų sugebėjo taip pakeisti Žemės klimatą, kaip Saulė ir kiti natūralūs procesai sugebėdavo pakeisti per tūkstančius metų. Kaip tik dėl žmonių sukeltos atmosferos taršos ta kaita labai suintensyvėjo. Poveikis yra šimtus kartų didesnis.
– Skaitytojas Žilvinas domisi Paryžiaus klimato konferencija, kurios dalyviai nesusitarė dėl konkrečių priemonių, padėsiančių siekti mažinti Žemės temperatūrą ir teršalų kiekį. Kaip jūs vertinate susitarimus, kiek jie realūs ir kokios turės įtakos evoliucijai? Ar realu pasiekti, kad tarp 2050-ųjų ir 2100-ųjų metų žmonija visiškai nebeterštų Žemės (tokia susitarimų potekstė)?
– Pasiekti tikrai galima daug ko, atsinaujinantys energetikos šaltiniai populiarėja, tampa vis pigesnė. Paryžiaus susitarimas yra labai svarbus, nes žymi gaires, ko turėtų siekti visos pasaulio valstybės, mažindamos atmosferos taršą ir siekdamos žaliosios ekonomikos transformacijos.
Teršalai gali būti natūraliai neutralizuojami, sodinama daugiau miškų. Bet visa tai antraeiliai dalykai. Reikia ieškoti būdų, kaip mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus apskritai. To turi siekti viso pasaulio valstybės.
Sodinti miškų reikia kuo daugiau. Bet dėl žmonių veiklos išmetama tiek daug dujų, todėl augalai nesugeba to surinkti.
Paryžiuje ne tik pasaulio valstybės pareiškė, kad problema svarbi. Bet ir Billas Gatesas, „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas paskelbė, kad jie investuos labai daug pinigų į naujas technologijas. Tie sprendimai yra, tik reikia juos pradėti taikyti.
– Skaitytojas Kipras teigia, kad jam teko skaityti apie keistą šaltąjį tašką, susidariusį Atlante, po Grenlandija. Ką apie tai manote? Ar egzistuoja mechanizmai, kurie galėtų staiga atvėsinti klimatą?
– Prie Grenlandijos yra Niufaudleno šaltoji srovė, kuri paskui įsilieja į Golfo srovę, todėl toje vietoje yra intensyvus ciklonų susidarymas, ten yra šalčiau. Bet labai sparčiai tirpsta Grenlandijos ledynas, todėl plūsta gėlas vanduo.
Jeigu pažiūrėtume į šio rudens pasaulio temperatūrų žemėlapius, tai visur buvo šilčiau, o prie Grenlandijos – šalčiau. Tas regionas yra, bet jis nepakeičia ilgalaikio proceso. Visur temperatūra kyla, tik tam tikrose vietose šalčiau, bet tie regionai yra per maži, kad turėtų įtakos visam Žemės rutuliui.
– Kodėl reikia rūpintis dėl anglies dvideginio kiekio didėjimo? Juk augalai jį verčia deguonimi. Jei sumažinsime anglies dvideginio, augalams nebus ką perdirbti fotosintezės metu. Gal geriau tiesiog daugiau sodinti miškų?
Man labai patinka gyventi Lietuvoje, nes turime keturis metų laikus, galime tuo pasidžiaugti. Turime pavasarį, kai viskas pražysta, vasarą, kai šilta ir galime maudytis. Rudenį ateina auksinis sezonas, o žiemą – tikiuosi, dar ją su sniegu turėsime.
– Sodinti miškų reikia kuo daugiau. Bet dėl žmonių veiklos išmetama tiek daug dujų, todėl augalai nesugeba to surinkti. Todėl didėja CO2 koncentracija atmosferoje ir jų sugerti natūralios ekosistemos nesugeba. Vandenynai, miškai daug gali sugerti, bet mes, žmonės, tiek išmetame šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad gamta nesugeba to išvalyti.
– Kiek klimato atšilimas priklauso nuo žemės gelmėse vykstančių procesų? Ir kiek nuo Saulės? Juk abiem jiems žmonija negali daryti jokios įtakos.
– Klimato pokyčiams Saulė turi nedidelės įtakos. Geologiniai procesai daro įtaką. Tarkim, didelio vulkano išsiveržimas gali keleriems metams atšaldyti orus Žemėje metams ar dvejiems. Išsiveržę dūmai padidina debesuotumą ir mažiau Saulės spinduliuotės patenka. Bet tas poveikis nėra toks didelis.
Žmonių pasaulyje yra labai daug, jie intensyviai naudoja iškastinį kurą, išmetame daug dujų. Negalima lyginti natūralaus poveikio su žmogaus veikla. Natūralus poveikis yra lėtesnis.
– Kartais girdime teiginių, kad patiems mokslininkams naudinga nuolat kalbėti apie klimato kaitą, kelti savotišką paniką. Kaip atsakytumėte į tai?
Yra labai daug žmonių, kurie mėgsta sąmokslo teorijas. Bet mokslininkų bendruomenė jau seniai sutaria dėl žmonių veiklos įtakos. Pasaulyje daryta daug tyrimų, kurie parodė, kad 97 proc. mokslininkų sutaria dėl to ir tikrai tai nėra tik dėl kažkokio finansavimo tyrimams ir pan.
Mokslininkai pastebi, kokie pokyčiai vyksta atmosferoje, vandenynuose, skatina žmones apie tai kalbėti, nes nebegalime to tik stebėti, turime kažką daryti.
– Kurios šalies klimatas jums priimtiniausias?
– Man labai patinka gyventi Lietuvoje, nes turime keturis metų laikus, galime tuo pasidžiaugti. Turime pavasarį, kai viskas pražysta, vasarą, kai šilta ir galime maudytis. Rudenį ateina auksinis sezonas, o žiemą – tikiuosi, dar ją su sniegu turėsime.
Džiaugiuosi gyvendamas vidutinėse platumose, kur yra tie keturi metų laikai.
