Jau gegužės 5-ąją A.Pojavis išskris į „Eurovizijos“ konkursą, šįmet vykstantį Švedijoje, Malmėje. Gegužės 7-ąją vyks pirmoji jo repeticija didžiojo konkurso scenoje. Pirmame „Eurovizijos“ pusfinalyje A.Pojavis uždainuos jau gegužės 14-ą dieną, tą pačią dieną paaiškės, ar jis pateko į konkurso finalą.
Skaitytojai A.Pojaviui atsiuntė per keliasdešimt klausimų. Žmonės domisi ir „Eurovizijos“ konkursu, ir asmeniniu dainininko gyvenimu.
– „Eurovizijos“ konkursas garsėja griausmingais vakarėliais – ar ruošiatės juose dalyvauti ir ar norėtumėte ten koncertuoti, reklamuodamas save? (Audrė)
– Bus visa Lietuvos komanda, delegacijos vadovas Audrius Giržadas. Jis patars, kur reikėtų pasirodyti, o kur – ne. Aš būsiu ten ir klausysiu, darysiu savo darbą.
– Ne paslaptis, kad dauguma „Eurovizijos“ gerbėjų yra homoseksualai – kaip stengsitės jiems padaryti įspūdį scenoje? Ar apskritai apie šią auditorijos dalį galvojote? (Audrė)
– Aš neskirstau žmonių pagal jų pažiūras. Apie religinius, finansinius ir seksualinės orientacijos klausimus paliekame kiekvienam žmogui nuspręsti. Aš būsiu savimi.
– Kokie artimi žmonės jus palaikys Švedijoje? Ką kviečiate važiuoti kartu su savimi? (Kristina)
– Palaikys visi, visa šeima – ir Lietuvoje, ir Italijoje. Dėl atvažiavimo dar nežinau. Bet vienas geras bičiulis iš Vokietijos žadėjo mane aplankyti.
– Kas iš visų praėjusių „Eurovizijų“ nugalėtojų yra jūsų favoritas/favoritai? (Laura)
– Galiu paminėti „Euphoria“ dainą. Ir Donato Montvydo daina patiko. Bet labiausiai iš vaikystės patiko daina „Fly On the Wings of Love…“
– Ar pats, gyvendamas užsienyje, balsavote už Lietuvos atlikėjus „Eurovizijoje“? (Tadas)
– Balsavau praėjusiais metais už Donatą.
– Jūsų laukia tiesioginis eteris, daugybė repeticijų, didžiulė scena, pasaulinė publika, stiprūs konkurentai – kaip psichologiškai ruošiatės visa tai įveikti? (Asta)
– Nuo tada, kai laimėjau Lietuvos atranką, nuosekliai ruošiausi. Jaučiuosi ganėtinai ramus ir užtikrintas. Kai būsime tenai, nebūsiu vienas, bus visa delegacija. Tapsime viena komanda.
– Ar nebijote, kad už pasirodymą „Eurovizijos“ scenoje teks susimokėti pačiam, o tai nulems dideles skolas? Girdėjau, kad rėmėjų nesulaukėte… (Violeta)
– Buvau susitikęs su Jurbarko meru, pažadėjo, kiek galės, padėti. Buvo palaikymo koncertas, surinkome šiek tiek lėšų. Skolų nebijau. Kaip gali būti skolos už dainavimą.
– Andriau, ar nebijote konkurse nusidainuoti? Juk ten tikrai bus baisu, jūs nesate labai patyręs, o ir nacionalinėje atrankoje kažkada sakėte, kad susinervinote, nes nepataikėte į natą. (Lukas)
– Labai bijau nusidainuoti. Labai bijau…
– Andriau, ar nebijote, kad po „Eurovizijos“ gausite tiek dėmesio, kad nebus kur trauktis? Juk jei laimėsite, tai visi jus šlovins, o jei pralošite, prie kryžiaus kals. Taigi ar nebijote pavargti nuo buvimo dėmesio centre? Ką darysite, jei pavargsite? (Vilma)
– Kai dainuoji, supranti, kad tai tavo darbo dalis. O kaip bus po „Eurovizijos”, pamatysime vėliau.
– Kaip vertinate save ir savo muziką – laikote save profesionalu ar mėgėju? (Romas)
– Save vertinti yra sudėtingiausia. Palieku žmonėms spręsti, kaip juos tai paliečia. Savęs per daug neanalizuoju, darau tai, kas patinka.
– Ėmėte bendradarbiauti su Martynu Tyla. Ko tikitės iš šios draugystės? (Saulė)
– Tikiuosi tylos. Viskas sekasi gerai. Ką nors prognozuoti ar planuoti – sudėtinga. Manau, ir pats Martynas laukia pasirodymo „Eurovizijoje“.
– Ar tikitės pasiekti gerų rezultatų? Kokie apskritai dabar jūsų siekiai? Juk reklamos gavote užtektinai… (Lina)
– Būtų labai gerai, kad patekčiau į finalą. Tai padėtų mano karjerai.
– Kaip jaučiatės žinodamas, kad „Eurovizijos“ atstovu išrinktas buvote jau seniai, bet per visą pusmetį beveik negavote reklamos ir neradote rėmėjų? (Deividas)
– Kas per daug, tas nesveika. Reklamos buvo nemažai. Turėjau daug pasirodymų.
– Kokia jūsų dainos viešinimo strategija? (Deividas)
– Mano strategija yra dainuoti, o viešinimas yra vadybininkų darbas.
– Pinigų savireklamai, kaip suprantu, neturite. O gal turite planą išnaudoti nemokamą erdvę reklamai – internetą ir nemokamus virusinius kanalus? Kokie tie planai? (Deividas)
– Dar kartą pasikartosiu, mano darbas – kurti, rašyti žodžius, dainuoti. Dėl to nekvaršinu galvos. Turiu savo gėlių darželį ir jį prižiūriu. Aš tiesiog dirbu savo darbą.
– Esate emigrantas, o atstovaujate Lietuvai. Kaip jaučiatės – kaip Lietuvos atstovas ar tiesiog darantis gera savo šaliai? (Irma)
– Neklijuoju žmonėms etikečių. Mano gyvenimas taip susiklostė, kad gyvenu Italijoje. Bandžiau Lietuvoje kurti savo ateitį, bet nepavyko. Labai džiugu, kad galiu atstovauti savo šaliai.
– Andriau, ką veiksite, kai baigsis „Eurovizija“? (Dovilė)
– Toliau rašysiu dainas ir dainuosiu. Darysiu tai, ką dariau ir prieš tai.
– Andriau, jei laimėsite „Euroviziją“, ar palinkėsite pasauliui taikos? (Martynas)
– Taip, taikos ir meilės. Ir daugiau šypsenų. Džiaugtis kiekviena akimirka. Kiekvienas iš mūsų gali to linkėti, nereikia tam laimėti „Eurovizijos“.
– Kaip manote, gal vertėtų pasekti Rusijos pavyzdžiu ir į savo pasirodymą pakviesti žinomą žmogų? Kaip Dima Bilanas ledo čiuožėją pakvietė. Ar nenorėtumėte kokį Žydrūną Savicką pakalbinti? (Martynas)
– Labai prašiau, kad dainos kulminacijoje išbėgtų Donatas Montvydas ir padarytų suktuką. Tačiau teks vienam suktis iš padėties.
– Kaip išgyvenote Vytauto Šapranausko netektį? (Martynas)
– Išgyvenau, tiesiog… Ilsėkis ramybėje, Vytautai.
– Andriau. Kaip manote, ar „Eurovizija“ pradedančiam atlikėjui padeda išgarsėti ar sudegti? (Tadas)
– Savo gerbėjų ratą prisiauginsiu didesnį. O kodėl turėčiau sudegti? Kad einu pasidalinti savo muzika? Nemanau…
– Kaip manote, ar tik Lietuvoje susidomėjimas „Eurovizija“ nemažėja? Gal greitai visai atsisakysime dalyvauti šiame konkurse? (Tadas)
– Tikrai nemažėja. Jaučiu, kad lietuviai labai nori laimėti „Euroviziją“. Visi kaimynai yra laimėję. Jaučiu, kad žmonės jaučiasi prastesni, kad nelaimėjo. Stengsiuosi pradžiuginti lietuvius.
– Kaip manote, kodėl lietuviai „Eurovizijos“ scenoje visad pasirodo vieni – bando sužavėti balsu, o ne kuria šou ir stengiasi tiesiog sužavėti? (Tadas)
– Lietuviai turėjo nemažai šou. Juk „InCulto“ ir kelnes nusimovė. Būsiu ne vienas, bus kažkas…
– Kaip manote, kas yra šių metų konkurso favoritas? (Tadas)
– Manau, viskas pasimatys, kai bus pirmasis pusfinalis ar finalas. Kai visos dainos bus kartu, tada kas nors išsiskirs. Reikia pamatyti visame kontekste.
– Ar jums teko kada nors mokytis klasikinio dainavimo? Jei taip, kas buvo sunkiausia? (Modesta)
– Ne, nesimokiau.
– Andriau, kaip jaučiatės dabar po tos ekstremalios kelionės lėktuvu? Ką galvojai, kai lėktuvas užsidegė? (Giedrius)
– Tokie momentai suartina. Skridome su Italijos komanda, stengėmės nuraminti vienas kitą. Nesu didžiulis mėgėjas skraidyti. Tada norėjome tik išgyventi.
– Andriau, kaip jums patinka Tarantino filmai ir pats Tarantino? Koks apskritai jūsų mėgstamiausias filmas? (Arnas)
– Galbūt esu kažką matęs. Paskutinį kartą mačiau vasarą kažkokį filmą apie meilę. Man patinka romantiški filmai apie meilę, kuruose niekas nemiršta. O šaudynių nemėgstu.
– Andriau, ar jūsų vaikai moka lietuviškai? Suprantu, kad mažoji dar kūdikis, bet kaip vyresnioji? (Solveiga)
– Vyresnioji moka sakyti „tata“, „kaka“, „mama“. Be abejo, su jomis bendrauju lietuviškai. Jos kalbės lietuviškai.
