– Kauno technologijų universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis pareiškė, kad jūsų šią savaitę išsakytos mintys apie mokytojų patikrinimą, mokyklų vadovų rotaciją labiau primena norą parodyti, kaip ministerija smarkiai dirba, tačiau realios naudos neatneš. Esą nėra aišku, kaip atrinkti pedagogų tikrintojus, ką daryti, gavus vienokius ar kitokius testavimo rezultatus. Siūloma pirmiausia sukurti anoniminę mokytojo savęs įvertinimo programą. Ką apie tai manote?
– Jis niekada neieškojo žodžio kišenėje. Mūsų tikslas yra leisti mokytojams įsivertinti. Tai nereiškia, kad mokytojai bus atleidžiami iš darbo, jei testo neišlaikys. Testai net nebus privalomi įstatymiškai. Kelerius metus jie bus savanoriški. Testavimą laikome priemone sužinoti, kaip mokytojui sekasi dirbti. Ar jis pakankamai gerai dirba, o gal persistengia. Jie gauna įrankį žinoti, kaip sekasi. Tik tiek.
– Šiandien socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė pasigyrė esą pasiekė, jog vien šiais mokslo metais nuo uždarymo išgelbėta net 150 mokyklų. Uždaroma tik apie 13-a. Skamba neįtikėtinai.
– Daug yra politikų, kurie nori pasakyti ką nors gražaus. Iš tiesų, uždaroma tik 13 mokyklų. Mes iš tiesų pakeitėme taisykles ir leidome skirti pinigų ir mažesnėms mokykloms. Skaičius 150 atsirado, nes kai kurios mokyklos, mums pakeitus taisykles, nebus uždaromos ateityje, nekalbame būtent apie šiuos metus. Tiesiog pirmą kartą pažadėjome, kad finansavimas nebus mažinamas.
– Kasmet mokinių skaičius šalies mokyklose sumažėja apie 20–25 tūkst. Traukiantis mokinių skaičiui, uždaromos mokyklos, pedagogai netenka darbo. Ar yra kokia nors strategija, numatanti, kaip suvaldyti šias tendencijas? Na, gal ne Švietimo ir mokslo ministerijos, bet visos Vyriausybės parengta strategija?
– Šie metai yra pirmi, kai 1,5 tūkst. padaugėjo pirmokų. Šie vaikai gimė ekonominio pakilimo metu, kai motinos gavo normalias motinystės išmokas. Gimstamumo problemą sprendžia ne švietimas, o požiūris į mamas, tėvus.
– Gerbiamas Ministre, mano dukra mokosi ketvirtoje klasėje pradinėje mokykloje Kauno rajone už 100 metrų nuo miesto ribos. Mokykloje šiuo metu bus 13 pirmokų, 6 antrokai, 9 trečiokai ir 8 ketvirtokai. Tačiau vakar, t.y. rugpjūčio 29 d., rajono tarybos posėdyje buvo patvirtintas klasių jungimo projektas. Nutarta sujungti antrą ir ketvirtą klases. Kodėl ne antrą ir trečią? Sužinojus apie tokį sprendimą visa ketvirta klasė pereina į mokyklą mieste, kuri yra už kilometro nuo rajono ribos. Ar negalėjo taryba, norėdama išsaugoti mokyklą, padaryti išimtį ir klasių nejungti, o, jeigu jungti, tai antrą klasę su trečia? (buvęs mokyklos tėvų komiteto pirmininkas Stanislovas Nacius)
– Gal tarybos tikslas buvo uždaryti mokyklą? Ministerija rašo taisykles, pagal kurias turi žaisti visos mokyklos, bet sprendimus priima savivaldybės. Jungti 2 ir 4 klases yra galima. Dar daugiau, Europoje yra šalių, kur jungiamos 5 ir 12 klasės trečdaliui pamokų ir vyresni moko jaunesnius jose. Tas jungimas mažina patyčias, priverčia jaustis atsakingesniais, klasės draugais.
– Jungtinis dviejų skaitytojų klausimas: Ar nesvarstomos galimybės atsisakyti profiliavimo sistemos mokyklose? Ar nemanote, kad profiliavimas atima iš vaikų pasirinkimo galimybę vėliau? Ar gali 15-metis jau būti užtikrintas, kokią studijų kryptį jam rinktis, jei visi dalykai sekasi neblogai, tačiau ypač ryškių gabumų ar potraukio kam nors konkrečiam jis dar neužčiuopė? Gal dabar jį žavi istorija ir politika, tačiau po poros metų supras, kad nori būti ne istoriku, o odontologu ar logistikos specialistu, bet jau bus pasirinkęs humanitarinį profilį...
– Profiliai yra praeitis. Viena iš sąlygų leisti formuoti vieną 11 klasę gimnazijose yra leisti mažinti pasirenkamų dalykų skaičių. Bendra tendencija, kai kalbame apie bendrą lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos egzaminus, yra ta, kad dešimtokui suvokti, ką jis nori veikti gyvenime, yra sunku. Todėl gavęs bendrą paketą jis neprašaus dvyliktoje klasėje. Laisvumas gali būti dailėje ar konstravime, bet pagrindas visiems turi būti vienas.
– Kodėl iki šiol nesutvarkytas papildomo ugdymo mokinio krepšelis? Kultūros centruose būrelius ir studijas lankantys vaikai turi mokėti už būrelius, o mokyklose tokius pat būrelius lankantys – ne. Kalbama apie tai jau maždaug 10 metų, o poslinkio jokio. (Rima)
– Viską lemia pinigai. Buvo įvestas neformaliojo ugdymo krepšelis, bet suskaičiavus paaiškėjo, kad tai neįmanoma. Tai kainuoja apie 120 mln. litų. Gal valstybės mastu tai nelabai daug, bet yra ir kitų, svarbesnių reikmių, pavyzdžiui, mokytojų algos, kiti švietimo sistemos poreikiai. UNESCO rekomendacijose yra kalbama apie 6 proc. BVP švietimui, o mes skiriama vos 4,67 proc. ir esame treti nuo galo ES pagal šį rodiklį.
– Aš šiemet būsiu vienuoliktokas ir man rūpi mano būsimos studijos. Man įdomu, kodėl anglų kalba tapo svarbesnė už lietuvių kalbą, nes universitetai kreipia didesnį dėmesį į anglų, o ne į lietuvių kalbą?
– Gal kai kuriose specialybėse taip ir yra, bet iš tiesų lietuvių kalbos egzaminas – kol kas vienintelis privalomas. Užsienio kalbos egzaminas irgi bus privalomas nuo 2015 m. Tas pats bus ir su matematika. Diskutuojame tik, ar tas matematikos egzaminas turi būti privalomas po 10 klasių, ar po 12 klasės. Po kelerių metų norime įvesti, kad trys egzaminai bus privalomi, o vieną dar galės moksleivis pasirinkti.
Lazda turi du galus. Viena vertus, spaudimas gerinti mokslo kokybę, žinias turi būti. Kita vertus, vien mokytis irgi negerai.
– Bent jau aš, priklausomai nuo egzaminų rezultatų, norėčiau studijuoti mediciną. Klausimas: kaip gauti nemokamą mokslą? Ar po to reikėtų atidirbti Lietuvoje, jei gaučiau nemokamą mokslą? Ar, jei gaučiau karinius apmokymus, mokslas taip pat būtų nemokamas?
– Čia gal Sveikatos apsaugos ministerija turėtų atsakyti, bet, manau, kad čia yra problema, nes, viena vertus, norime, kad žmonės liktų Lietuvoje, kita vertus, čia yra šiokios tokios prievartos. Gal per krepšelio metodiką galima kažkaip juridiškai teisingai padaryti. Kol kas sprendimų nėra priimta.
– Iš mokinių ir mokytojų vis girdžiu atsiliepimus apie egzaminus. Esą egzaminai yra absurdiški, net 70 proc. neatitiko to, ko buvo mokoma per mokslo metus. Kodėl egzaminai vis sunkėja ir tampa vis nesuprantamesni ne tik mokiniams, bet ir mokytojams?
– Niekas nepasikeitė. Aš atsimenu, kai mes laikėme egzaminus gūdžiais 1977 m., kalbėjome lygiai tą patį. Be to, tada dar laikėme ir stojamuosius papildomai. Atsimenu tą vasarą kaip juodą laikotarpį, nes egzaminų tada buvo tikrai per daug.
– Pone D.Pavalki, mokiniai mokykloje praleidžia apie 7–8 valandas. Per tą laiką mokinys turi įsisavinti daug informacijos, tačiau grįžę namo vaikai dar turi atlikti namų darbus, o tai užtrunka dažniausiai 2–3 valandas, kadangi mokytojai mokiniams užduoda labai daug namų darbų. Mokiniai kitą dieną ateina į mokyklą pervargę, o nuovargis neleidžia greitai įsisavinti pateikiamos informacijos. Ką jūs manytumėte apie užduodamų namų darbų ribojimą mokiniams? Ar apskritai Lietuvoje tai įmanoma?
– Lazda turi du galus. Viena vertus, spaudimas gerinti mokslo kokybę, žinias turi būti. Kita vertus, vien mokytis irgi negerai. Aš klausčiau, ar mes visada mokome to, ko reikia, ir taip, kaip reikia. Man keista, kad istorijos egzamine klausiama apie datas, pavadinimus, o ne apie priežastis, pasekmes, kontekstą. Sutinku, kad kritiško mąstymo mokome nepakankamai. Man patinka suomių mokslo sistema. Jie sako, kad neturi per didelės atskaitos. Tada mokytojas gali turėti daugiau laisvės, daugiau reaguoti į mokinių poreikius. Mokytojai net neturi mokymo planų. Patys mokytojai sugalvoja, kaip jie nori išmokyti. Mes turime prūsiškai rusišką sistemą, kuri paremta „kalimu“ ir žiniomis, o trūksta mums pritaikymo. Gal matematikos reikia mokyti per ekonomiką, per kasdienius finansinius dalykus. Šiaip ar taip, pasakyti, kad Lietuvoje uždrausime namų darbus, negaliu.
Vis daugiau tokių siūlymų. Mūsų vaikų atostogos – labai ilgos, bet jas atimti būtų labai nepopuliaru.
– Pedagogų rengimas yra viena svarbesnių sričių, stiprinant mokytojo profesijos prestižą. Diplomų kepimo konvejerį Edukologijos universitete lyg ir sustabdėte, tačiau sakoma, kad universitetas po studijų paleidžia pedagoginiam darbui visai nepasirengusius žmones. Nesvarbu, su kokio amžiaus mokytojais kalbėjau, visi sakė, kad pradėję mokyti, pradėjo mokytis dirbti – anksčiau įgytos žinios buvo bevertės arba pasiklydo teorijų labirintuose ir turėjo būti atrastos iš naujo.
– Čia visiems universitetams aktualu, nes dauguma jų priima studentus su bet kokiu balu. Tik kelios nusimatė žemiausią priimamo studento įvertinimo balą.
Dėl mokytojų parengimo vyksta daug diskusijų, pačios aukštosios mokyklos diskutuoja, kas pedagogus turi ruošti: ar savo sričių specialistai galėtų tapti mokytojais, ar reikia specializuotų universitetų būtent mokytojams.
– Gal namų darbų apimtis galėtų sumažinti mokslo metų trukmė, tarkime, vasaros atostogos būtų ne trys mėnesiai, o du, tada vaikai daugiau išmoktų mokyklos suole, o vakarais ilsėtųsi?
– Vis daugiau tokių siūlymų. Mūsų vaikų atostogos – labai ilgos, bet jas atimti būtų labai nepopuliaru. Manau, čia tėvai turėtų diskutuoti, moksleiviai, mokytojai. Reikia socialinio susitarimo, o ne vieno ministro sprendimo.
– Ar neatsirastų lėšų visos Lietuvos mokyklų pradinių klasių mokiniams nemokamai lankyti prailgintos dienos grupes? Žinia, tėvai dirba ilgiau nei vaikai užtrunka mokykloje ir ne visi finansiškai pajėgūs apmokėti jų priežiūrą auklei ar prailgintos dienos grupės auklėtojai, o 7–10 metų vaikams vieniems nėra saugu nei namuose, nei, tuo labiau, gatvėje.
– Tam nėra lėšų.
Man patinka suomių mokslo sistema. Mokytojai net neturi mokymo planų. Patys mokytojai sugalvoja, kaip jie nori išmokyti.
– Gerbiamas ministre, turiu pastebėjimų dėl mokytojų atestacijos ir darbo kokybės įvertinimo. Tikrai pagerės mokinių, jų tėvų ir mokytojų santykiai, nes vertinimas taps objektyvesnis ir labiau pagrįstas, jei bus taikoma profesionalų parengta metodika. Tik tai reikėtų organizuoti negailint lėšų. Kitaip bus šnipštas, nes mokytojai (ir dabar tai daro), suras būdų, kaip „padėti“ mokiniams. Tokius patikrinimus reiktų filmuoti, kad nebūtų galima suklastoti rezultatų. Ar pritartumėte tokioms priemonėms?
– Taip, kontrolės reikia. Arba reikia keisti mokytojus, kurie atlieka testavimą. Štai pramonininkai skundėsi, kad blogai ruošiami suvirintojai. Surengėme bendrą visiems egzaminą. Pasirodė, kad viskas gerai, 18 buvo įvertinti aukščiausiu balu.
Galima padaryti taip, kad testų rezultatus matytų tik pats žmogus, kad galėtų gerinti savo darbą.
– Kada mokytojai, kurie mokyklose dirba daugiau nei 20 ar 30 metų, bus varomi į pensiją, o juos galės pakeisti jauni, gerai bendraujantys, įdomiai pamokas vedantys bei mokinius suprantantys pedagogai?
– Tam nėra teisinių priemonių, nes darbuotojai negali būti diskriminuojami nei pagal lytį, nei pagal amžių, nei pagal seksualinę orientaciją. Nesutikčiau, kad visus reikia varyti lauk. Yra visokių mokytojų, kai kurie, nors pagyvenę, turi daug patirties, turi daug gabumų. Nežinau, ar taip galima klausti.
– Ministre, manau, kad būtina stiprinti reikalavimus mokinių drausmei, o įvykus incidentui ir mokinį, ir mokytoją traktuoti kaip lygiaverčius partnerius, o nesielgti kaip toje pasakoje „kam klius, kam neklius, o striukiui beuodegiui (mokytojui) tikrai klius“. Mokytojas dabar jaučiasi beteisis.
– Ko gero, su mokytojais reiktų pasikalbėti susėdus po medžiu, o ne auditorijose, kur jų 30, o direktorius žiūri, kad nė vienas nieko bloga nepasakytų. Nežinau, kiek mokytojai skriaudžiami. Ministerijai jie labiausiai skundžiasi dėl darbo krūvio, apimčių. Aš manau, kad mokinys ir mokytojas turėtų būti lygiaverčiai partneriai.
– Koks, jūsų nuomone, likimas laukia regioninių kolegijų? Ateidami į valdžią žadėjote nuo šių mokslo metų spręsti problemą, bet lyg ir atidėjote tai kitiems metams. Nei iš jūsų, nei iš viceministro Vaitkaus negalima išgirsti aiškaus atsakymo. Keletas tikslinių vietų, numestų kolegijoms, problemos neišspręs. Koks, jūsų manymu, turėtų būti vidutinis kolegijos dėstytojo atlyginimas, ir gal pasidomėjote, kokie atlyginimai nuo rugsėjo 1-osios bus kai kuriose kolegijose? Yra kolegijų, kur etatinį kontaktinių valandų skaičių turi tik keletas dėstytojų. Vienos valandos tarifas 18–19 Lt. Ir tai yra dėstytojai, dažniausiai turintys po du magistrus. Kiek ilgai šitie žmonės, pone ministre, dirbs iš idėjos? Norėtume konkretaus ir aiškaus atsakymo, o ne politikavimo, nes regioninių kolegijų dėstytojams atėjo apsisprendimo metas.
– Konkretus atsakymas būtų toks: sumažėjo studentų, sumažėjo kolegijų poreikis, todėl jos neišsilaiko. Toks būtų valdiškas atsakymas. Vakar lankiausi vienoje kolegijoje. Tikrai reikia mažoms miestelių kolegijoms padėti, nes jos tampa kultūriniu židiniu, bet ir pačios kolegijos turi suprasti, kad negali išlaikyti infrastruktūros tos pačios su kur kas mažiau studentų. Yra Žemaitijos kolegija, kur tuščias pastatas stovi ir yra šildomas, nors niekam jo nereikia. Reikia ūkiškiau žiūrėti. Regionų kolegijos ir Šiaulių universitetas, pavyzdžiui, turi likti, kad atliktų kultūrinių centrų vaidmenį.
– Girdėjau jus sakant, kad mokyklose reikia mokyti ne tikybos, o religijotyros, kad vaikai susipažintų ne tik su katalikybe, bet ir su islamu ar budizmu, bei orientuotųsi pasaulio civilizacijų konfliktuose. Kiek žinau, Lietuva – katalikų kraštas. Kodėl norite mums paversti bedieviais?
– Mes esame pasaulietinė valstybė. Dabar vyksta projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. Jie kelia šį klausimą ir patys mokiniai, mano nuomone, turi spręsti, ko nori mokytis. Aš manau, kad turime suteikti platų išsilavinimą.
– Kaip bus vertinimas lietuvių kalbos egzaminas – ar vėl bus propaguojamas lietuvių ir tautinių mažumų nelygiateisiškumas?
– Ką darysime kitais metais, turime nutarti iki lapkričio 15 d. Teismo sprendime aiškiai numatyta, kad reikalaudami laikyti egzaminą turime sudaryti sąlygas tiek pat mokytis. Mokymosi valandų skaičius kol kas labai skiriasi. Jis tik ką pradėtas lyginti ir išsilygins tik 2019 m. Tai yra objektyvi priežastis. Vienodinti egzaminą reikia. Link to judame, bet per kurį laiką pasieksime šį tikslą, pažiūrėsime.
– Ar ministerija turi duomenų, kokių specialistų mokytojų trūksta labiausiai?
– Nežinau, kad kokių nors trūktų. Nebent pavienių, bet šiaip mokytojų yra per daug.
– Ministre, Rugsėjo 1-ąją esate šventęs kaip mokinys, studentas, dėstytojas, tėtis, galų gale – ministras. Turbūt kiekviename vaidmenyje ta diena turi skirtingų atspalvių?
– Dar – kaip senelis (juokiasi). Iš tikrųjų man ši diena svarbesnė nei Naujieji metai. Kiekvienu periodu yra savi pliusai, džiaugsmai. Visiems noriu palinkėti gerų Mokslo metų, žinių ir patirčių visuomeninėje veikloje, netingėti ir paišdykauti, ir pasportuoti.
