Projektą dėl Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso registravo Seimo valdantieji. Jam penktadienį svarstymo procedūros metu Seimas pritarė: „už“ balsavo 44 Seimo nariai, „prieš“ – 12, 5 susilaikė.
Kaip balsavo kiekvienas parlamentaras, galite patikrinti čia.
Klausimas dėl aikštės į Seimo darbotvarkę grįš pirmadienį, yra svarstomas skubos tvarka.
Baiminasi „Laisvės kalvos“
Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys perspėjo Seimo narius, jog įteisinus įstatymą dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo, Vyčio joje neatsiras – galės būti įkurdintas kad ir konkursą laimėjęs „Laisvės kalvos“ monumentas.
„Ir čia bus pagerbimas mūsų kančių, mūsų kovų už laisvę? Neapsigaukite“, – kalbėjo P.Urbšys.
Jis, konservatoriai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas ir kiti Seimo nariai tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų anksčiau teikė Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą, kuriuo Lukiškių aikštėje siūlyta įkurdinti Lietuvos laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantį monumentą.
Projektas, esą dėl nesibaigiančio teisminio ginčo, įstrigo Seimo Kultūros komitete.
A.Ažubalis aiškino, jog valdantieji nukopijavo jo ir bendražygių registruotą projektą: „Malonu matyti šitą tekstą, kurį rašėm su kolegom, ir žinoma, čia kitos pavardės parašytos, bet jau tiek to, tas politinis plagijavimas tampa apgailėtina mada šitam Seime.“
Jis piktinosi, jog teikiamo įstatymo projekte neliko žodžių apie valstybės simbolius.
„Tai įstatymas, kuris atvers duris garsiajam tvarteliui ar kalvelei – kaip jūs ją bepavadinsit“, – kalbėjo politikas.
Aikštė, „kurioje buvo visko“
„Valstietis“ Robertas Šarknickas tikino, jog pliažo mieste idėja jam patiko, tačiau darė prielaidą, kad smėlyje žaidžiantys vaikai, įgyvendinus šią idėją, Lukiškių aikštės istorijos neatsimins.
Teigiamos vaikų ir kai kurių suaugusiųjų emocijos leidžia daryti išvadą, kad šis politinis žaidimas įgaus ir duos startą kitoms kartoms dar drastiškiau išnaudoti krauju persmelktas vietas.
„Šiuo metu Lukiškių aikštėje teigiamos vaikų ir kai kurių suaugusiųjų emocijos leidžia daryti išvadą, kad šis politinis žaidimas įgaus ir duos startą kitoms kartoms dar drastiškiau išnaudoti krauju persmelktas vietas, paniekinti žuvusiųjų žmonių atminimą“, – kalbėjo politikas.
Jo įsitikinimu, „ant teigiamų emocijų susiformavusi pasaulėžiūra ir istorinis atminties trūkumas gali tapti pagrindu tolimesnėje ateityje aikštėje įrengti ir atrakcionų parką“.
Mišrios Seimo narių grupės atstovė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė stebėjosi, kad Seimas neranda svarbesnių klausimų nei „ginčas dėl paplūdimio mieste“.
-
Remigijus Šimašius: Trys Lukiškių paplūdimio pamokos
-
Valdančiųjų bandymas iš Lukiškių aikštės išpūsti smėlį įgauna pagreitį: Seimas nagrinės skubiai
-
Inspekcija: Lukiškių aikštės paplūdimyje iškabinti angliški užrašai pažeidžia įstatymą
-
Kultūros paveldo departamentas: Lukiškių aikštė – ne vien Vilniaus savivaldybės nuosavybė
-
Apie Vilniuje įrengtą paplūdimį prakalbo ir užsienio žiniasklaida
„Ir visai nesvarbu, kad tai estetiškai suplanuota ir sutvarkyta teritorija, kad tokių objektų pilna Europos miestuose. Nesvarbu, kad tai buvo miesto aikštė, kurioje buvo visko – nuo turgaus iki riestainių prekeivių iki kartuvių. Nuo Lenino sovietiniais laikais iki Johno Lenonno visai neseniai. Nei čiuožykla, nei laikinas paplūdimys nėra jokie paminklai ar monumentai laisvei. Mes esame paminklai laisvei“, – kalbėjo politikė.
Siūlo leisti spręsti savivaldybei
Socialdemokratas Julius Sabatauskas tikino, jog Lukiškių aikštėje – pliažui ne vieta, bet pridūrė abejojantis, kad Lietuvai reikia Lukiškių aikštės paplūdimio įstatymo.
„Tai visiškai proginis projektas. Dar vienas netikęs įstatymų leidybos pavyzdys“, – teigė jis ir pridūrė, jog dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo turi spręsti ne Seimas, o Vilniaus miesto savivaldybė.
Klausimo dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo, valdantieji ėmėsi po to, kai Vilniaus valdžia čia įrengė laikiną paplūdimį.
Laisvės partijos atstovas sostinės meras Remigijus Šimašius paplūdimį vienoje pagrindinių miesto aikščių siejo su miesto gyvybe ir laisve.
„Vieniems tai tik ir tik rimtis, susikaupimas, paradai ir reprezentacija. Kitiems – tai ir gyvenimo džiaugsmas, laimė, kad mes esame laisvi, o mūsų vaikai gali laisvai išdykauti laisvos šalies laisvoje ir kūrybingoje sostinėje“, – anksčiau komentavo jis.
Apie viešą tvarką ir gerą moralę
Valdančiųjų teiktomis pataisomis siūloma leisti Lukiškių aikštę naudoti ir tvarkyti laikantis šių principų:
- Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memoralinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 m. sukilėliams.
- Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
- Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas rekreacijos tikslu negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų.
