Socialinio tinklo „Facebook“ įraše lyginamos 1989–ųjų ir šių metų gegužės mėnesio tos pačios dienos palydovinės Arkties jūros nuotraukos. Jose matyti beveik vienodi jūros ledo plotai, todėl tikima, kad per 33 metus ledo Arktyje nė kiek nesumažėjo.
„Žemiau pateikiami 1989 m. gegužės 13 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. Arkties jūros ledo vaizdai, gauti iš Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro stebimų palydovų. Matote skirtumą, dėl kurio verta nubusti? Aš taip pat ne“, – abejone pasidalijo socialinio tinklo vartotojas.
Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) vadovo Marko Serreze teigimu, šie duomenys interpretuojami neteisingai.
M.Serreze AFP komentavo, kad jūros ledo sumažėjimas gegužės mėnesį „nėra didelis“, nes žiemą ir pavasarį ledas pasiekia kranto liniją ir negali plėstis toliau.
„Todėl nenuostabu, kad tą pačią gegužės dieną skirtingais metais aptinkami panašūs plotai“, – sakė jis.
Arkties ledas susitraukė 2,6 proc.
Jūros ledas yra užšalęs vandenyno vanduo. Jis formuojasi, didėja ir tirpsta vandenyne. Tuo metu ledkalniai, ledynai ir ledo šelfai plūduriuoja vandenyne, bet susidaro sausumoje. Didžiąją metų dalį jūros ledas paprastai būna padengtas sniegu.
Arkties jūros ledas palaiko vėsą poliariniuose regionuose ir veikia pasaulio klimatą. Net ir nedidelis temperatūros padidėjimas ašigaliuose ilgainiui sukelia didesnį atšilimą, todėl ašigaliai yra jautriausi klimato kaitai Žemės regionai.
Šių metų balandžio mėnesio duomenimis, vidutinis Arkties jūros ledo plotas buvo ženkliai mažesnis už 1981–2010 m. fiksuotą plotą, pranešė Nacionalinis sniego ir ledo duomenų centras. Tai yra vienuoliktas mažiausias ledo plotas per 44 metų palydovinių įrašų laikotarpį.
Balandžio mėnesio duomenys fiksuoja jūros ledo ploto mažėjimą – mokslininkai pastebi, kad per dešimtmetį jis susitraukė 2,6 proc.
Tyrimai taip pat rodo, kad sezono pabaigoje daugiametis Arkties ledas 2021 m. buvo maždaug 50 cm plonesnis nei 2019 m. – vos per trejus metus sumažėjo maždaug 16 proc.
Kaip rašo „Science Alert“, per pastaruosius 18 metų Arkties vandenyno ledas neteko trečdalio savo tūrio – tai stulbinantis skaičius, kuris anksčiau galėjo būti nepakankamai įvertintas, sako tyrėjai.
Siekdami nustatyti, kaip sparčiai tirpsta jūros ledas, mokslininkai atsižvelgia į jo amžių, pagal jį įvertinamas ledo storis. Seno, storo ledo danga daro didelę įtaką tam, kiek ledo išlieka vasaros tirpimo sezonu.
NSIDC teigimu, praėjusios vasaros pabaigoje seno ledo plotas, lyginant su 2012 m., buvo mažiausias per visą palydovo fiksuojamą laikotarpį. Senesnis nei 4 metų ledas, kuris anksčiau sudarė daugiau kaip 30 proc. Arkties vandenyno, dabar sudaro tik 3,1 proc. ledo dangos.
Ledas tirpsta anksčiau, o užšąla – vėliau
Tyrimai rodo, kad dėl plonėjančios ledo dangos ir Arkties atšilimo pastaraisiais metais padidėjo ledo nykimo vasarą tikimybė.
Sparčiau vykstantis žiemos jūros ledo nykimas iš dalies susijęs su tuo, kad vis daugiau Arkties vandenyno regionų vasarą visiškai netenka jūros ledo dangos.
Jūros ledo nykimą nulemia ir ilgiau besitęsiantis tirpimo sezonas. Dešimtmečio duomenys rodo, kad Arkties regione ledas ima tirpti 3 dienomis anksčiau, o užšąla 7 dienomis vėliau. Tai reiškia, kad per 40 metų tirpimas prasideda 12 dienų anksčiau, o užšalimas – 28 dienomis vėliau.
Arktyje ledo daugiausia būna maždaug kovo mėnesį – tai lemia šaltasis sezonas. Rugsėjo mėnesį jo plotas sumažėja, nes ledas ištirpsta per šiltąjį laikotarpį, rodo NASA Goddard kosminių skrydžių centro duomenys.
Ledas Arktyje tirpsta „bauginančiu greičiu“, įspėja mokslininkai ir prognozuoja, kad iki 2035 m. šiauriausios jūros vasarą gali visiškai prarasti ledo dangą.
Mažesnis ledo kiekis reiškia didžiulį ekosistemų sutrikimą. Galiausiai tai gali pakeisti svarbiausias vandenynų sroves ir paspartinti klimato kaitos procesus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
