Vyriausybėje „lėkštės dūžta“: kuo gali baigtis dar neregėtas A.Armonaitės ir I.Šimonytės konfliktas?

Vyriausybė pirmadienį pritarė su Europos Komisija praeitą savaitę baigtam derinti atnaujintam ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“.

Tos sprendimas priimtas nepaisant su Briuseliu išsiskyrusių nuomonių dėl mokesčių reformos terminų atidėjimo.

Ministrų kabinete aktyviai šiam sprendimui priešinosi Laisvės partijos ministrai, o šios politinės jėgos lyderė kaip reikiant apsižodžiavo su premjere priimant šį sprendimą.

Naujienų agentūra BNS praneša, kad A.Armonaitė siūlė tęsti derybas su EK ne tik dėl rodiklių atidėjimo terminų, bet ir dėl paties plano turinio. Laisvės partijos lyderė pabrėžė, kad dalis rodiklių neįpareigoja priimti konkrečių įstatymų projektų, šiuo metu jau pateiktų Seimui.

„Lėkštės dūžta“

„Įvardinkite, prašau, argumentą, dėl ko jūs balsuojate prieš“, – A.Armonaitės prašė I.Šimonytė.

„Dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą tęsti derybas su EK dėl mokestinių rodiklių turinio“, – atsakė ministrė.

„Bet jūs neįvardinat jokio derybų turinio, jūs tiesiog sakot, kad dėl rodiklių, dėl terminų ir pavedate Finansų ministerijai, tai gal jūs galėtumėt sukonkretinti?“, – atšovė premjerė.

„Tai ar aš turiu dabar konkrečiai šio posėdžio metu surašyti Finansų ministerijai poziciją dėl turinio?“, – klausė A.Armonaitė.

„Turbūt taip, jeigu, jūsų nuomone, Finansų ministerija, nepaisant to, ką mes sutarėme liepos mėnesį, derėjosi ne dėl to, dėl ko turėjo derėtis, tai turbūt, kad jūs turėtumėt tai padaryt“, – atsakė I.Šimonytė.

„Na, tai yra politiniai argumentai, yra ekonominiai argumentai, yra daugybė argumentų, tai tiesiog siūlom tęsti pokalbį. Aš dabar nelabai supratau, kodėl čia toks... Nežinau net šito žodžio, nerandu“, – svarstė ministrė.

„Lėkštės dūžta“, – palyginimą šiam ginčui pasiūlė Ministrė pirmininkė.

„Galbūt“, – atsakė A.Armonaitė ir tą patį pakartojo I.Šimonytė, pridūrusi, kad ministrė Finansų ministerijai bando duoti „Eglės, žalčių karalienės, užduotį“.

I.Šimonytė ir G.Skaistė atakavo A.Armonaitę

G.Skaistė A.Armonaitės klausė, dėl ko konkrečiai ji siūlo derėtis su Europos Komisija.

I.Šimonytė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlė sukonkretinti pasiūlymus, dėl kol dar diskutuoti su EK.

„Perskaičiau jūsų pasiūlymą, bet jis yra toks „nueik ten nežinia kur, atnešk nežinia ką“, nes neaišku, ar siūlote derėtis dėl pačių rodiklių, ar dėl rodiklių interpretacijos. (...) Reikia turbūt neignoruoti to, kad jei rodiklio aprašyme parašyta, kad kažkokie įstatymo pakeitimai turi būti priimti, tai kiek besiderėsi, jei jokie įstatymo pakeitimai nepriimti, tai niekaip to rodiklio suinterpretuoti ir nepavyks“, – pasitarime teigė ministrė pirmininkė.

Jūs negalite šitos atsakomybės tiesiog pasiūlyti numesti ant kolegų Vyriausybėje kitoje ministerijoje. (...) Negalite to plano vartyti taip, kaip jums patinka

„Rodikliai yra labai labai abstraktūs, jūs tą puikiai žinote. (...) Negali sakyti, kad priimsim bet kokį įstatymą ir mes su tuo sutinkame. Aklai sutikti, kai nežinai, koks įstatymas, (...) kaip mes galime užsirišti akis ir sakyt, taip, įsipareigojame priimti bet kokį įstatymą, kai nežinom, apie kokį mes kalbam“, – sakė A.Armonaitė.

I.Šimonytė pabrėžė, kad įsipareigojimas yra priimti įstatymus, kurie atliepia rodiklius, o konkretus to įstatymo turinys plane nėra apibrėžtas.

„Bet kad įstatymas turi būti priimtas, tas gana aišku, jei skaitai visą dokumentą. (...) Pratęsti (pokalbį su EK – BNS) nėra jokių problemų, bet jūs negalite šitos atsakomybės tiesiog pasiūlyti numesti ant kolegų Vyriausybėje kitoje ministerijoje. (...) Negalite to plano vartyti taip, kaip jums patinka“, – sakė premjerė.

„Jūs bandote Finansų ministerijai duoti Eglės žalčių karalienės užduotį tokiu būdu neprisiimdama jokios atsakomybės už tai, ką jūs turite mintyje, tai sukonkretinkite tuos pasiūlymus“, – kalbėjo ji.

A.Armonaitei pasakius, kad ji balsuos prieš RRF plano keitimą, I.Šimonytė prašė jos atsakyti, kodėl.

„Atsiprašau, premjere, aš nežinau, kas čia jau per žanras, mes esame balsavime ir jūs kvestionuojate mano motyvus“, – pareiškė ekonomikos ministrė.

Atsiprašau, premjere, aš nežinau, kas čia jau per žanras, mes esame balsavime ir jūs kvestionuojate mano motyvus.

„Tiesiog norėčiau, kad protokole būtų aišku, dėl ko jūs balsavote prieš“, – sakė I.Šimonytė.

„Situacija labai sudėtinga“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R.Urbonaitė sako, kad pastarasis ginčas rodo, jog konfliktas tarp koalicijos partnerių – konservatorių ir „laisviečių“ – stiprėja.

„Sprendimų pasekmių galima kaina yra labai didelė. Kol kas mes kalbame apie kelis šimtus milijonų, bet iš tikrųjų visi yra papuolę į tam tikrus spąstus ir aš manyčiau, kad turbūt dar niekada nebuvo pasiektas toks konflikto taškas, kokį dabar turime tarp koalicijos partnerių“, – svarstė politikos ekspertė.

„Akivaizdu, kad niekas nebenori nusileisti (...) Panašu į tai, kad net ir politiškai to konflikto niekas nebesistengia nuslėpti ir natūralu, kad susitarti užkulisiuose nepavyksta – santykių aiškinimasis persikėlęs į viešąją erdvę, bet ir ten mes nelabai dar kada esame matę tokius kalbėjimus“, – pridūrė ji.

Aivaro Žydelio / 15min nuotr./Rima Urbonaitė

Jos teigimu, situacija yra labai sudėtinga, todėl net baisu prognozuoti, kuo visa tai baigsis.

„Lengvų sprendimų aš nematau, jeigu atsiremiame į tai, kokias dabar pozicijas transliuoja, tiek finansų ministrė, tiek premjerė, tiek Aušrinė Armonaitė (...) Tikrai mes turime atvirą konfliktą ir dėl to manau, kad bent jau viešojoje erdvėje gali pradėti skambėti klausimas – kiek dar čia tos koalicijos yra likę?“, – teigė R.Urbonaitė.

Pasak politologės, kyla klausimas, kiek ši koalicija gali „efektyviai funkcionuoti“, nes jeigu konservatoriams reikės paramos ieškoti opozicijoje, tai nebus gerai.

Be to, ir surasti tą paramą prieš rinkimus bus „didelis iššūkis“.

Taip pat, anot R.Urbonaitės, šis konfliktas gali lemti ir finansinius nuostolius valstybei, tada kils klausimas – kas dėl to prisiims atsakomybę.