Šiame sektoriuje dirbantys specialistai taip pat neturi užtektinai žinių ir priemonių atpažinti galimus pinigų plovimo atvejus, teigia tyrimą atlikusi su korupcija kovojanti organizacija.
Anot tyrime dalyvavusių ekspertų, Lietuvoje nėra tinkamai prižiūrimas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, įsigyjant nekilnojamąjį turtą o tikrasis tokių atsiskaitymų mastas nėra žinomas. Teigiama, kad atsakingos institucijos nepakankamai bendrauja tarpusavyje ir turi gerinti turimų duomenų prieinamumą ir kokybę.
Pažymima, kad Lietuvoje iki šiol neveikia galutinių naudos gavėjų registras, kuris leistų priežiūros institucijoms, pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT), kitiems rinkos dalyviams – notarams, teisininkams, vystytojams, buhalteriams, brokeriams – lengviau atpažinti galimus pinigų plovimo atvejus.
TILS kalbintų ekspertų teigimu, nekilnojamojo turto sektoriuje dirbančių profesijų atstovai dažnai nevykdo savo prievolės pranešti apie galimą pinigų plovimą. Jiems trūksta žinių ir gebėjimų nustatyti pinigų kilmę, atlikti klientų veiklos, teisinį patikrinimą ir atpažinti kitas su pinigų plovimu susijusias rizikas.
Ekspertų nuomone, nors bausmės už pinigų plovimą yra pakankamos, jų taikymas praktikoje kelia abejonių: jos nėra pakankamai atgrasančios, nusikaltimus padarę asmenys dažnai nesulaukia įstatymuose numatytų sankcijų. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis priežiūros institucijos, tokios kaip FNTT, atpažįsta didžiausias rizikas NT sektoriuje, kaip iškeliami pinigų plovimo prevencijos prioritetai bei matuojama pažanga.
„Pinigų plovimas yra neatsiejama pokalbio apie stambesnę korupciją ir iš mūsų visų pasisavinamų pinigų dalis. Labai norėčiau, kad ir nekilnojamojo turto sektoriuje veikiantis verslas ir verslo asociacijos skirtų daugiau dėmesio bei prisiimtų daugiau atsakomybės užkertant kelią pinigų plovimui Lietuvoje“, – pranešime cituojamas TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Organizacija siūlo atverti galutinių naudos gavėjų registrą, kuris atskleistų faktinius įmonių savininkus ir leistų užtikrinti veiksmingesnę pinigų plovimo prevenciją, tai padaryti atvirų duomenų formatu.
TILS taip pat siūlo nustatyti aiškius pinigų plovimo prevencijos nekilnojamojo turto sektoriuje sėkmės rodiklius, kurie yra pamatuojami, konkretūs ir realiai įgyvendinami, bei periodiškai atlikti vertinimą, siekiant pamatuoti pinigų plovimo prevencijos veiksmų pažangą.
Siūloma skatinti tikslingą ir nuolatinį dalijimąsi duomenimis tarp už pinigų plovimo prevenciją nekilnojamo turto sektoriuje atsakingų institucijų ir rinkos dalyvių, siekiant geriau suprasti pinigų plovimo mastą, susijusias rizikas ir geriau jas suvaldyti.
Nekilnojamo turto sektoriuje veikiančioms įmonėms bei asociacijoms siūloma prisiimti daugiau atsakomybės pinigų plovimo prevencijos srityje, stiprinant savo darbuotojų ir narių žinias bei gebėjimus atpažinti su pinigų plovimu susijusias rizikas. Raginama užtikrinti tinkamus su pinigų plovimu dirbančių institucijų pajėgumus, kurie leistų vykdyti veiksmingą pinigų plovimo prevenciją sektoriuje.
Rengiant studiją TILS šių metų balandžio–spalio mėn. atliko 15 pusiau struktūruotų giluminių kokybinių interviu su stebėsenos ir priežiūros institucijų atstovais, žurnalistais, taip pat profesijų atstovais, įpareigotais vykdyti pinigų plovimo prevenciją NT sektoriuje.
TILS taip pat pateikė septynias užklausas duomenims gauti bei surengė viešąją konsultaciją, tyrimo įžvalgoms aptarti.
