„Mano galva, tai – abejotinas teismo sprendimas, kuris sukuria pavojingą precedentą ir nustumia viešąjį interesą į pamestinuko vietą. Tai taip pat yra žadintuvo skambutis, parodantis, kad pagaliau turime iš esmės susitarti, kas yra viešasis interesas ir kuriuo metu žmogus yra prilyginamas viešajam asmeniui, apie kurį mes galime paskelbti daugiau duomenų“, – feisbuke ketvirtadienį rašo S.Muravjovas.
Jis pabrėžia, jog asmens duomenų apsauga nėra absoliutus gėris, ką numato ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
„Būtina tinkamai nubrėžti ribas, kada asmens duomenys saugotini, o kada visuomenės poreikis žinoti, skaidrumas ir atvirumas yra svarbiau“, – teigia nevyriausybinės organizacijos vadovas.
Pasak jo, tendencija, jog „siekiama pasislėpti už duomenų apsaugos“ pastebima nuo pat BDAR įsigaliojimo, su tuo susidūrė ir TILS, mėgindama gauti informaciją apie savivaldybių įmonių vadovus ar į Seimą leidimus gaunančius asmenis.
„Raginčiau jau dabar aiškiai susitarti, kokie duomenys turi būti vieši, ypač, kai kalbame apie mūsų visų lėšų naudojimą viešųjų pirkimų metu. Taip pat – apibrėžti, kas yra viešasis interesas ir viešieji asmenys“, – siūlo S.Muravjovas.
Jis teigia, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turėtų artimiausiu metu pateikti dėl to gaires. S.Muravjovo teigimu, tai itin svarbu rengiantis sukurti galutinių naudos gavėjų registrą Lietuvoje, kuriame bus skelbiami duomenys apie tai, kas yra tikrieji įmonių savininkai, akcininkai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį neskundžiama nutartimi atmetė „Atviros Klaipėdos“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus, buvo pripažintas pažeidęs BDAR.
Publikacijoje portalas nurodė, jog viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.
Žurnalistų etikos inspektorius pripažino, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus jo asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismams, tačiau jie palaikė inspektoriaus sprendimą.
Šis sprendimas sulaukė žurnalistų bendruomenės kritikos: jų teigimu, taip smarkiai susiaurinama galimybė skelbti reikšmę visuomenei turinčią informaciją. Etikos inspektorė teigia, kad informacija paviešinta neatlikus tyrimo, momentiškai, neįrodytas jos ryšys su pagrindine istorija.
