Pasak jų, parlamentarai iki šiol neišmoko atsiskaityti prieš savo rinkėjus ir skaidriai parodyti, kaip vyksta teisėkūros procesas. Įstatymai dažnai inicijuojami siaurų interesų grupių, o iš juos lydinčių aiškinamųjų raštų nėra įmanoma suprasti, ar buvo išklausytos visos suinteresuotos grupės ir priimtas visuomenei naudingiausias sprendimas.
– Neseniai jums teko domėtis, kaip savo susitikimus deklaruoja Lietuvos politikai?
– R.M. Tai negalima pavadinti išsamiu tyrimu. Mes iš Seimo internetinės svetainės paėmėme pagrindinių komitetų ataskaitas ir iš jų išėmėme visus teiktus pasiūlymus. Tai ir valstybinių institucijų, ir skirtingų privačių interesų grupių pasiūlymai.
Su valstybės institucijomis visas aiškiau, nes jos ir privalo teikti pasiūlymus, bet su privačiomis yra kur kas daugiau klausimų. Svetainėje manoseimas.lt dabar galima paspausti nuorodą „Įtaka“ ir pamatyti, kokie suinteresuoti asmenys dažniausiai teikė pastabas. Matome, kad tai dažniausiai darė tikrai ne registruoti lobistai.
Tai yra tik ledkalnio viršūnė, nes čia matomi tik Seimui raštu pateikti pasiūlymai per teisės aktų derinio procedūrą. Galima tik spėti, kiek tokių pasiūlymu ir raštu, ir žodžiu gauna kiekvienas Seimo narys. Viso to mes nematome.
– Bet juk turime veikiantį Lobistinės veiklos įstatymą?
Lietuvoje yra mažiau nei dvi dešimtys registruotų lobistų. Tai yra visiškai realybės neatitinkanti situacija.
– R.M. Lietuvoje yra mažiau nei dvi dešimtys registruotų lobistų. Tai yra visiškai realybės neatitinkanti situacija. Tikrai žinome, kad su politikais bendrauja ir įtaką daryti siekia kur kas daugiau žmonių. Lietuvoje galiojantis Lobistinės veiklos įstatymas yra daugiau bandymas pasiūti kosmonautų kostiumus ir pažiūrėti, kad į juos tilps.
Mes bendravome ir pačiais lobistais, ir su parlamentarais. Pernai atliktas tyrimas parodė, kad lobistams visiškai nėra jokios priežasties registruotis. Įtaką Seimo nariams galima daryti nelaužant įstatymų kitais būdais. Kam tada registruotis, jei vienintelis dalykas, kurį tu gausi, bus pareiga teikti ataskaitas.
Oficialių lobistų politikai Lietuvoje net vengia, nes toli gražu ne visi supranta, kas iš viso yra lobistai. Politikai į juos žiūri gana įtartinai.
– Kodėl politikai taip vengia skaidrumo?
– Demokratijos esmė ir yra tai, kad politikai įsiklauso į interesų grupių siūlymus, o įstatymų leidybos procese gali dalyvauti kuo platesnis žmonių ratas. Norėtųsi tikėti, kad tai darydami politikai išklauso visas norinčias pasisakyti interesų grupes ir remiasi savo analize, objektyviais tyrimais.
Kol nėra deklaruojama skirtingais kanalais daroma įtaka, kyla įtarimų, kad neretai vadovaujamasi vienos siauros interesų grupės argumentais užuot ištyrus, ko iš tiesų reikia visuomenei.
Dažnas parlamentaras pasibaigus kadencijai gali užimti aukštas pareigas kokioje nors privačioje ar valstybinėje įmonėje. Turim užduoti klausimą, ar tai nėra atlygis už tai, kad savo kadencijos metu šie politikai priiminėjo toms interesų grupėms palankius sprendimus?
– S.M. Kuo mažiau skaidrumo, tuo didesnė galimybė korupcijai pasireikšti. Klausimas, kodėl to skaidrumo neatsiranda daugiau? Mano akimis, parlamentarai skaidrumo nenori, nes jiems tokia situacija patogesnė.
Jie gali skirti mažiau laiko ir pastangų susitikimų deklaravimui. Kyla mažiau klausimų, kodėl susitikinėja su vienais, o ne su kitais. Politikai tokiu slaptumu gali naudotis. Juk dažnas parlamentaras pasibaigus kadencijai gali užimti aukštas pareigas kokioje nors privačioje ar valstybinėje įmonėje. Turim užduoti klausimą, ar tai nėra atlygis už tai, kad savo kadencijos metu šie politikai priiminėjo toms interesų grupėms palankius sprendimus?
Tam, kad šios abejonės būtų išsklaidytos, reikėtų pradėti deklaruoti šiuos susitikimus taip, kaip tai tai daro politikai Briuselyje.
– Politikai pasakytų, kad visą informaciją galima rasti teisės aktuose?
– R.M. Įstatymus lydinčiuose aiškinamuosiuose raštuose labai sunku rasti pagrįstų argumentų, kodėl šie teisės aktai buvo priimti. Juk bet kuris įstatymas turi turėti tokį aiškinamąjį raštą, nesvarbu, ar jis reglamentuoja mokestinius pakeitimus, ar medžioklę.
Skaitydama parlamentarų rašomus aiškinamuosius raštus suprantu, kad tai dažniausiai daroma tik formaliai, nesivarginant įtikinti, kad buvo atlikta naudingumo analizė, ištirta, kaip tai paveiks skirtingus sektorius.
Lietuvoje parlamentarai vis dar vengia sakyti, kad susitinka su skirtingomis interesų grupės, juo labiau lobistais. Briuselyje politikai suvokia, kad tai yra ne tik jų darbo dalis, bet ir veiklos įrodymas.
– Lietuvoje susitikimai su interesų grupėmis politikų suvokiami kaip kenksmingi jų reputacijai?
– S.M. Mes siūlome atsikratyti prielaidos, kad skaidrus politikas yra susitikimų neturintis politikas. Politikams yra visiškai natūralu susitikinėti su interesantais, tačiau tai reikia deklaruoti. Jeigu to nedarai, kyla klausimas kodėl?
Vienas iš sprendimų būtų „Tranparency international“ Europonio biuro įkurta svetainė integritywach.eu. Jos pagalba nesunkiai galima pamatyti, pavyzdžiui, su kuo susitikinėja eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.
Pastaruoju metu jis turėjo 39 susitikimus su 55 organizacijomis bei 220 lobistų, iš kurių 192 lobistai yra akredituoti Europos Parlamente. Galima pamatyti, kad buvo aptarta susitikimų metu, kada jie vyko ir kas tiksliai juose dalyvavo. Kilus klausimams, juos būtų galima užduoti.
Mes nežinome nei vieno atvejo Lietuvos Seime, kad tai būtų daroma. Vilniaus savivaldybėje tai ėmė daryti Aušra Maldeikienė.
– Ar bandėte patys apie tai kalbėti su politikais?
Prieš savaitę nuskambėjusi istorija, kai degalinių atstovai pasipriešino draudimui prekiauti alkoholiu degalinėse, yra pavyzdys, kai tas poveikis yra daromas.
– R.M. Parlamentarai sako, kad visa informacija yra komitetuose, tačiau visi puikiai suprantam, kad poveikį politikams siekiama daryti ne tik siunčiam oficialius raštus į komitetus. Tai daroma jau tada, kai dar nėra jokio oficialaus svarstymo. Tam naudojami skirtingi kanalai.
Prieš savaitę nuskambėjusi istorija, kai degalinių atstovai pasipriešino draudimui prekiauti alkoholiu degalinėse, yra pavyzdys, kai tas poveikis yra daromas. Akivaizdu, kad tikrai ne viską galima rasti Seimo oficialiame tinklalapyje. Ši istorija sulaukė daug visuomenės dėmesio, bet mes žinome, kad Seime svarstomi šimtai tokių projektų.
– Yra ir kita medalio pusė. Galbūt papildomas viešumas nėra naudingas ir įtaką darančios verslo ar kitoms interesų grupėms?
– S.M. Vis daugiau verslininkų supranta, kodėl reiktų susitikimus su politikais deklaruoti, bet dažnas savęs nenori pastatyti į nepatogią poziciją. Aiškiau lobistinę veiklą ėmė deklaruoti Investuotojų forumas, tačiau šioje vietoje visų pirma skaidrumo turim reikalauti iš politikų.
Kai, pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacija organizuoja kelių dienų renginius, kuriuose dalyvauja labai aukšto rango politikai, šalies vadovai, kyla klausimas, ar tai nėra paprasčiausias lobizmas? Politikai išgirsta daug pasiūlymų, tačiau nėra aišku, ar jie įsiklauso į kitų pusių argumentus.
– Jūs tikite, kad situacija keisis?
– R.M. Reikia atsisakyti iliuzijų, kad mes galime sureguliuoti viską, kas dedasi politikų galvose, tačiau galima reikalauti daugiau skaidrumo deklaruojant oficialius susitikimus. Visada liks medžioklės klubai, pirtys, teniso kortai ar asmeninės šventės, kurių metu pokalbiai tikrai nebus vieši.
– S.M. Didesnis skaidrumas leistų ne tik mažinti korupcijos rizikas, bet visuomenė galėtų jaustis kur kas saugiau žinodama, kad politikams įtakos nedaro, pavyzdžiui, priešiškų valstybių atstovai.
