Objektas Baltijos jūros dugne buvo aptiktas tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“.
Nors iš pradžių buvo spėliota, kad tai gali būti natūralus moreninių uolienų darinys, detalesni nuotoliniu būdu valdomu povandeniniu aparatu atlikti tyrimai išsklaidė visas abejones – jūros dugne iš tiesų guli nuskendęs laivas. 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas guli 38 metrų gylyje.
„Maždaug 120 kv. kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas jūrinio vėjo energetikos vystymui, detaliai niekuomet nebuvo tirtas, todėl šiuo metu atliekami tyrimai yra svarbūs ne tik energetikos sektoriui, bet ir Lietuvos mokslo bendruomenei, kuriai esame įsipareigoję perduoti surinktus duomenis“, – sako jūrinio vėjo parką „Curonian Nord“ vystančios „Ignitis renewables“ projektų vadovas, atsakingas už jūros tyrimus Dainius Stepanonis.
Pasak jo, šiuo metu surinkti duomenys rodo, kad Baltijos jūros dugne aptiktas laivas neturi didelės istorinės vertės, netrukdys vėjo elektrinių projekto vystymui, tačiau mokslininkams šis radinys vis tiek suteikia papildomų žinių apie tai, kokie laivai plaukiojo mūsų šalies teritoriniuose vandenyse ir kokiems tikslams jie buvo naudojami.
Pagal šiuo metu surinktus duomenis galima nustatyti tik apytikslį laivo amžių, o daugiausia informacijos suteikia korpuso dangos suvirinimo būdas. Bandant nustatyti laivo tipą gali padėti korpuso matmenys ir proporcijos bei vairo menčių tvirtinimo forma.
Iš visų šių duomenų galima spręsti, kad Baltijos dugne gulintis laivas veikiausiai buvo pagamintas ne seniau nei XX a. šeštojo dešimtmečio viduryje, kadangi tuo metu korpuso dangos virinimas pakeitė metalinio karkaso laivų dengimo kniedėmis technologija. Laivo dydis ir proporcijos panašios į tralerio tipo laivus, kokie Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo statomi nuo XX a. septintojo dešimtmečio.
Traleriai daugiausia buvo naudojami žvejybai, tačiau jų pagrindu taip pat buvo statomi mokslinių tyrimų, hidrografiniai, civiliniai ir kariniai laivai. Traleriai taip pat buvo naudojami žvalgybinei veiklai.
Kalbant apie bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo bendruomene, D. Stepanonis pabrėžia, kad perduodama ne tik informacija apie netikėtus radinius, bet ir kita aktuali informacija mokslininkams. „Ignitis renewables“ perduos dalį geotechninių tyrimų metu surinktų jūros dugno grunto mėginių Lietuvos Geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje. Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Anksčiau skelbta, kad jūros dugno tyrimai padės geriau įvertinti Baltijos jūros dugno sąlygas, nuspręsti kur bus statomos vėjo elektrinės bei priimti sprendimus, susijusius su jų statyba ir projektavimu. Studijuojant šią teritoriją tyrimų laivas Baltijos jūroje nuplaukė per 2 tūkst. kilometrų rinkdamas aukštos kokybės duomenis. Tyrimų metu gautos įžvalgos dabar padeda projektuojant optimalius vėjo elektrinių pamatus ir jų vietas.
