Konstitucinio Teismo (KT) įstatymo pataisų projektas parengtas pagal dar neįsigaliojusias Konstitucijos pataisas dėl individualaus skundo ir 2007 metais Seimo patvirtintą koncepciją, pranešė ministerija.
„Numatytos trys pagrindinės sąlygos, kada žmogus galės tiesiogiai kreiptis į KT. Jeigu asmuo manys, kad yra ar buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės, tačiau jų nepavyko apginti visų instancijų teismuose, ir nuo įsiteisėjusio galutinio teismo sprendimo praėjo ne daugiau kaip trys mėnesiai“, – sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Jos teigimu, su individualiu konstituciniu skundu Lietuvoje bus sukurta „dar viena reikšminga teisminė žmogaus teisių apsaugos priemonė ir kartu bus sudarytos prielaidos sumažinti kreipimųsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą skaičių“.
Taip pat siūloma nustatyti, kad konstitucinį skundą teikiantys asmenys turėtų galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Parengtas tai numatantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisų projektas.
Konstitucijos pataisą, įteisinančią individualų konstitucinį skundą, Seimas priėmė kovo pabaigoje. Pataisa įsigalioja rugsėjį.
Pagal ją, kiekvienas asmuo galės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo, Vyriausybės ar prezidento priimtų teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves, ir jis prieš tai išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
TM pranešime pažymima, kad individualaus konstitucinio skundo institutas veikia daugumoje Europos Sąjungos valstybių. Panašų konstitucinio skundo modelį turinčių šalių Lenkijos ir Latvijos konstituciniai teismai per metus išnagrinėja apie 30 tokių bylų.
Lietuvos KT kasmet gauna apie 30 prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ar kitiems aukštesnės galios teisės aktams. Iki šiol Konstitucijoje įtvirtinta, kad kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.