Pastaruoju metu Lietuvoje išaugo ne tik mirčių nuo COVID-19 skaičius, bet ir tų, kurie gydomi ligoninėse.
„Kuo daugiau bendrai yra užsikrėtusių, kuo daugiau atsigula į ligonines, tuo proporcingai daugiau žmonių patirs sunkias sveikatos būkles ir turėsim daugiau mirčių. Tai yra visiškai neišvengiamas procesas, todėl kad nepaisant visų pastangų, nepaisant visos įrangos ar gebėjimų, yra žmonių tarp tų, kurie užsikrečia, kurie yra ypač aukštos rizikos grupėje. Ir kuriems šita infekcija, deja, baigiasi mirtimi. Tai yra pasekmė to, kad virusas yra labai išplitęs“, – antradienį Seime žurnalistams situaciją pakomentavo A.Veryga.
Jis nenorėjo leistis į prognozes, kaip toliau plis COVID-19, tačiau teigė nesąs optimistas.
„Labai nedėkingas užsiėmimas prognozuoti ką nors, nes dažnu atveju tie, kurie prognozuoja, negali numatyti visų įmanomų dedamųjų ar kintamųjų, negali numatyti žmonių elgesio. Ir jeigu žmonių judėjimas nemažės, aš būčiau blogas pranašas, nesu optimistas, manau, kad mes ir 4 tūkst. atvejų laisvai galim sulaukti per parą“, – teigė A.Veryga.
Papasakojo, kaip įgyvendinti ribojimus
Pirmadienį Vyriausybė sugriežtino karantino sąlygas, o patį karantiną pratęsė iki gruodžio 31-osios.
Vienas iš sugriežtinimų – nuo trečiadienio prie prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 procentų visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų. A.Veryga teigė, jog ši nuostata dar gali būti tikslinama.
„Dėl mažų prekybos vietų iki šiol vyksta diskusija su Prekybos įmonių asociacija. Gali būti gal net ir kažkokių korekcijų, <...> galbūt visų rizikų ir neįsivertinom. O prie didelių prekybos centrų nemanau, kad tai turėtų sukelti kažkokių problemų“, – sakė jis.
Prekybos centrai, ministro teigimu, automobilių srautų ribojimui galėtų panaudoti automatines užkardas, nuskaitančias numerius, galėtų užtverti dalį automobilių stovėjimo aikštelių arba sustatyti kuoliukus į tam tikras stovėjimo vietas.
„Tų sprendimų techninių galima rasti pačių įvairiausių“, – apibendrino A.Veryga.
Nuo koronaviruso mirė 50–99 metų žmonės
Per praėjusią parą registruota 10 mirties atvejų, kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių, o nuo COVID-19 mirė 36 asmenys, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, daugiausia mirčių patvirtinta Kauno apskrityje.
Kauno apskrityje iš viso fiksuoti devyni mirties atvejai. Šiems sirgusiesiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų.
Aštuoni žmonės mirė Klaipėdos apskrityje. Jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų.
Septyni mirties atvejai registruoti Šiaulių apskrityje. Mirusieji buvo 50–89 metų amžiaus.
Keturi žmonės mirė Panevėžio apskrityje. Jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų.
Trys mirties atvejai registruoti Alytaus apskrityje. Mirusieji buvo 70–99 metų amžiaus.
Po du žmones mirė Tauragės ir Utenos apskrityse. Šiems sirgusiesiems buvo 50 iki 89-erių metų.
Marijampolės apskrityje registruotas vienas mirties atvejis. Asmuo priklausė 80–89-erių metų amžiaus grupei.
Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 673 asmenys. Šiuo metu koronavirusu serga 44 020 asmenų, iš jų ligoninėse – 2154 pacientai.