Prieš keletą savaičių socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė įrašas, esą „New England Journal of Medicine“ nustatė, kad 82 proc. moterų, kurios pasiskiepijo mėnesį iki pastodamos, per pirmas 20 nėštumo savaičių, patyrė persileidimą.
Įrašu pasidalinta daugiau nei 260 kartų.
Nepaisė karantino ribojimų
Analogišką įrašą tas pats Ianas Smithas paskelbė ir „Instagram“, bet vėliau ištrynė.
Naujojo Džersio valstijos gyventojas I.Smithas išgarsėjo atvėręs savo sporto klubo duris, taip priešindamasis raginimams likti namie, ir suteikė nemokamą narystę nepasiskiepijusiems žmonėms.
Tame pačiame „Twitter“ (čia, čia, čia) ir kituose socialiniuose tinkluose – „Facebook“, „Instagram“ – galima rasti panašių įrašų.
Minėtas „Twitter“ vartotojas pateikė nuorodą į studiją, kuri buvo paskelbta pripažintame medicinos leidinyje „The New England Journal of Medicine“.
Nors ir rėmėsi moksliniu tyrimu, įrašų socialiniuose tinkluose autoriai jį interpretavo klaidingai ir padarė netikslias išvadas.
Naujienų agentūros AFP kalbintas akušeris-ginekologas dr. Andrew Satinas iš „Johns Hopkins Medicine“ įrašus ir komentarus įvertino kaip „netikslius, klaidingus, pavojingus ir neparemtus faktais“.
Pasak jo, tyrime minimos nepageidaujamų nėštumo baigčių proporcijos atitinka įprastas, kurios buvo matomos dar prieš pandemiją.
Statistika rodo, kad 10-20 proc. nėščiųjų patiria persileidimą.
Tiesa, realus skaičius gali būti didesnis, mat jis įvyksta taip anksti, kad moteris net nenutuokia besilaukianti.
Studijos rezultatai parodė, kad persileido 12,6 proc. moterų.
Paskaičiavo, kaip norėjo
Tyrėjai analizavo 3 958 moterų, kurios nuo gruodžio 14 d. iki vasario 28 d. buvo paskiepytos pirma iRNR vakcinos nuo COVID-19 doze, nėštumus.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro eksperto Tomo Shimabukuro vadovaujama grupė skaičiavo, kiek moterų susilaukė gyvų kūdikių, patyrė persileidimus, pagimdė anksčiau laiko, kiek mažylių turėjo apsigimimų.
Nors autoriai pripažino, kad tyrimo apimtis buvo per maža ir tirtos moterys greičiausiai neatspindi visos nėščiųjų populiacijos, jų išvada buvo aiški: nebuvo pastebėta jokių požymių, kad vakcinos nuo COVID-19 galėtų turėti neigiamos įtakos nėštumui.
Studijai buvo panaudoti duomenys iš VAERS (Nepageidaujamo šalutinio vakcinų poveikio pranešimų sistemos, Vaccine Adverse Event Reporting System), pasiskiepijusiųjų būklės priežiūros sistemos V-safe After Vaccination Health Checker ir pasiskiepijusių nėščiųjų registro V-safe Covid-19 Vaccine Pregnancy Registry.
Anot tyrėjų, preliminarūs duomenys, „kalbant apie nėštumą ar naujagimius, nerodo jokių akivaizdžių signalų dėl saugumo, kurie būtų susiję su skiepijimu nuo COVID-19 trečią nėštumo trimestrą“.
Tiesa, jų žodžiais, patikimesnėms išvadoms apie poveikį nėštumui, mamai ir kūdikiui reikia ilgesnio pagimdžiusių moterų stebėjimo, įtraukti daugiau moterų, pasiskiepijusių nėštumo pradžioje.
Iš kur tuomet atsirado minėti 82 proc.?
Socialinių tinklų vartotojai akivaizdžiai klaidingai interpretavo studijoje nurodytus skaičius.
Į tyrimą buvo įtrauktos tik tos moterys, kurios vakcinavimo metu jau buvo nėščios.
Iš 3 958 tirtų moterų 1 224 buvo paskiepytos pirmame trimestre (iki 14-os nėštumo savaitės), 1 714 – antrame trimestre (tarp 14-os ir 28-os nėštumo savaitės), 1 019 – trečiame trimestre.
Skelbiant tyrimo rezultatus, 827 moterys jau nebesilaukė. 104 iš jų buvo patyrusios persileidimą, įskaitant ir vadinamąjį spontanišką abortą. Visus kartus tai nutiko iki 20-os gestacijos savaitės (antro trimestro vidurio), 94 kartus – per pirmą trimestrą. Persileidimų dalis – 12,6 proc., tyrėjų teigimu, atitinka įprastas proporcijas.
Iš minėtų 827 moterų 700, kurios susilaukė gyvų kūdikių, buvo pasiskiepijusios trečiame trimestre.
Dar 12, kurios taip pat pagimdė sėkmingai, buvo pasiskiepijusios anksčiau.
Vos viena susilaukė negyvo naujagimio.
104, kaip minėta, patyrė persileidimus, 10 pasidarė nutraukė nėštumą savo noru.
I.Smithas greičiausiai kreipė dėmesį tik į tas moteris, kurios pasiskiepijo iki 20-os nėštumo savaitės.
Tai paaiškintų, kodėl į skaičiavimą neįtrauktos 700 vėliau pasiskiepijusios ir gyvų naujagimių susilaukusios moterys.
Kaip tik tuomet – skaičiuojant, kiek moterų iš 127 (pasiskiepijusių anksčiau ir sėkmingai pagimdžiusių, susilaukusių negyvo kūdikio, patyrusių persileidimus, pasidariusių abortus) patyrė persileidimus, gaunami 82 proc.
Treneris akivaizdžiai nedarė prielaidos, kad vėliau pasiskiepijusioms moterims netekti kūdikių negrėsė, tad savo nuožiūra gerokai pablogino statistiką.
Be to, jis neatsižvelgė į faktą, kad didžiuma tyrime minimų moterų rezultatų skelbimo metu dar buvo nėščios, dalis jų buvo pasiskiepijusios iki 20-os gestacijos savaitės.
Į tai tyrėjai atkreipė dėmesį: esą tiesioginėms sąsajoms tarp skiepo laiko ir nėštumo baigties reikėjo daugiau duomenų.
Siūlo tartis su gydytoju
Nors griežtų rekomendacijų dėl būsimų mamų skiepijimosi nuo COVID-19 dar nėra, šios ligos ir vakcinų nuo jų poveikį nėščiosioms tyrinėję mokslininkai sutaria, kad galima grėsmė moters bei vaisiaus sveikatai susirgus yra gerokai didesnė nei pasiskiepijus.
Vakcinuotis ypač siūloma toms besilaukiančioms moterims, kurios dirba darbą ar užsiima veikla, dėl kurių kyla didesnis pavojus užsikrėsti koronavirusu, serga tam tikromis ligomis.
Tačiau, prieš galutinai apsisprendžiant, reikėtų visus „už“ ir „prieš“ aptarti su nėštumą prižiūrinčiu ar šeimos gydytoju, kuris žino konkrečios moters būklę.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. dr. Rūtos Jolantos Nadišauskienės teigimu, per nėštumą moterims, nors jos ir jaunos, ši infekcija yra pavojinga.
„Nėštumo metu dėl fiziologinių pokyčių moterims pasunkėja kvėpavimo funkcija, o susirgus COVID-19 liga kvėpavimo sistema dar labiau apsunkinama, todėl gali kilti sunkių komplikacijų. Taip pat užsikrėtus šia infekcija padidėja persileidimo tikimybė.“
„Jei moteris atsitiktinai paskiepijama COVID-19 vakcina nėštumo metu, jos nėštumas prižiūrimas įprasta tvarka, – teigiama prof. Meilės Minkauskienės ir dr. Justinos Kačerauskienės parengtoje medžiagoje. – Remiantis tyrimų su gyvūnais rezultatais ar atsitiktinai paskiepytų nėščiųjų su nėštumu ir gimdymu susijusiais duomenimis, nėštumo nutraukti nereikia ir specialių nėštumo priežiūros priemonių taikyti taip pat nereikia. Šalutinių reiškinių, vaisiaus raidos anomalijų, siejamų su vakcina, nenurodyta.“
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Statistikos departamentas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
