„Taip tolima istorija nejučiomis virsta dabarties dalimi, mus įpareigoja ir įkvepia naujiems darbams“, – sakė jis per valstybės vėliavų pakėlimo ceremoniją S.Daukanto aikštėje Vilniuje.
Kreipdamasis į aikštėje tuo metu buvusius Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles‘į Michelį ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį G.Nausėda teigė, kad jie dar kartą primena apie Lietuvos priklausomybę Europos tautų šeimai, kaip ir daugelio amžių patikrintą Lietuvos ir Ukrainos draugystę bei bendrystę.
„Prieš 768 metus Lietuva aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinko žengti į Vakarus. Mindaugo apsisprendimas valstybės raidą nukreipė trajektorija, kuri vėliau mums padėjo, ir vis dar padeda, įveikti daugelį iššūkių“, – sakė G.Nausėda.
„Kartą atsigręžę į Vakarų civilizacijos pusę, niekada neišklydome iš mūsų pirmojo – ir vienintelio – Karaliaus nužymėto kelio“, – tvirtino jis.
Prezidento teigimu, ir šiandien Lietuva lieka skirtingų tautų, įvairių religijų ir kultūrų taikaus sambūvio ir tolerancijos erdve, kokia visuomet buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
„Patys būdami Vakarų dalimi, noriai savo patirtimi dalijamės su istoriškai ir kultūriškai artimomis regiono šalimis. Orūs ir nepriklausomi dalyvaujame sprendžiant svarbiausius europinės darbotvarkės klausimus“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis taip pat akcentavo, kad valstybingumo ištakos glūdi ant vienybės ir sutarimo pamatų.
„Pasimokykime to iš praeities, spręsdami nė kiek ne lengvesnius dabarties geopolitinius, žmogaus teisių, socialinius klausimus. Argumentuotas ginčas visada pranašesnis už karą, diskusija visada vaisingesnė už banalų barnį. Išmintis visada žvelgia toliau nei pyktis“, – sakė G.Nausėda.
Antradienį Lietuva švenčia Valstybės dieną. Ji žymi Mindaugo karūnavimą Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną.
Ši diena valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Užpernai Seimas paskelbė liepos 6-ąją ir Tautiškos giesmės diena.
