„Pats siūlymas tai daryti yra neapgalvotas“, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių mokslų ir instituto dėstytojas.
Pasak jo, toks pareiškimas gali paskatinti kaltinimus Lietuvai pažeidinėjant tautinių mažumų teises.
„Vos tik perskaičius tokią žinutę man pirmoji mintis buvo – nedaug tereikėtų laukti, kol šitos žinios bus išverstos į rusų ir lenkų kalbas ir šitas buvusio VSD direktoriaus tezės galėsime skaityti rusiškuose ir lenkiškuose žiniasklaidos šaltiniuose, ir reakcija būtų labai nuspėjama: kad Lietuva skuba pažeidinėti tautinių mažumų teises, riboti jų galimybes gauti išsilavinimą savo gimtąją kalba“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
T.Janeliūnas: Tai tiesiog dovana galimoms propagandinėms klišėms, ir aš esu nustebęs, kaip buvęs saugumo pareigūnas, kuris puikiai žino visas propagandos subtilybes, taip neapgalvotai išdėstė savo nuomonę.
„Tai tiesiog dovana galimoms propagandinėms klišėms, ir aš esu nustebęs, kaip buvęs saugumo pareigūnas, kuris puikiai žino visas propagandos subtilybes, taip neapgalvotai išdėstė savo nuomonę“, – pridūrė jis.
Pasak T.Janeliūno, spręsti tautinių mažumų mokyklose kylančias problemas reikia, bet dėl atskirų atvejų negalima abejoti visa tautinių mažumų švietimo sistema.
„Bandymas uždaryti tautinių mažumų mokyklas sukeltų didžiulį bendruomenių pasipiktinimą, nekalbant apie politines jėgas, kurios naudojasi tokiomis problemomis. Aš tikrai esu įsitikinęs,kad tose pačiose mokyklose galima užtikrinti normalų lavinimosi procesą, o jei jose yra žalingų veiklų, reikia spręsti konkrečias problemas – galbūt daugiau dėmesio skirti, nereikia jų užmiršti, daugiau domėtis, stebėti, kas ten vyksta“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Buvęs VSD vadovas G.Grina po naujų žiniasklaidos pranešimų apie Rusijon į stovyklas vykusius tautinių mažumų mokyklų moksleivius iškėlė idėją atsisakyti tautinių mažumų mokyklų.
„Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme. Jei mokykla grindžiama ne bendros, o tautinės mažumos pagrindu, vadinasi, jie remiasi kažkokiu kitu pagrindu. Ir ką mes matėme pernai, ką matome šiemet – niekas nesikeičia, kiekvienas direktorius aiškina savo tiesą, o problema išlieka“, – BNS trečiadienį sakė G.Grina.
Buvęs VSD vadovas nesiėmė vertinti, ar tokius siūlymus įmanoma įgyvendinti dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencija numato, kad tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, šalys „stengiasi kiek įmanoma užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų reikiamas galimybes mokytis tos mažumos kalbos arba mokytis ta kalba“.
Vis dėlto buvęs VSD vadovas sutiko, kad politikai nesiryžtų imtis tokių drastiškų priemonių ir savo siūlymą sakė esant idėja „pamąstymui“. „Tai yra žiaurus politinis sprendimas, aš tikrai nemanau, kad mūsų politikai tokius dalykus ryžtųsi daryti, bet pamąstymui – matome, kad problema tik gilėja“, – tvirtino G.Grina.
Siūlymą dėl tautinių mažumų mokyklų naikinimo jis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, po naujų pranešimų apie tautinių mažumų mokyklų moksleivių keliones į stovyklas Rusijoje. Naujienų portalas 15min.lt šią savaitę paskelbė, kad vasarą grupė Visagino skautų vyko į Rusijos jaunųjų žvalgų organizacijos stovyklą, kur mokėsi žygiuoti, maskuotis, šaudyti, mėtyti granatas.
Taip pat teisėsauga aiškinasi Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklos moksleivių dalyvavimo Rusijoje rengiamose sukarintose stovyklose „Sojuz“ aplinkybes.
„Akivaizdu, kad Švietimo ir mokslo ministerija nesuvaldo situacijos, tai laikas priimti valinį politinį sprendimą ir naikinti „švietimo getus“ – valdiškas mokyklas „kitataučiams“. Tautinę kultūrą galima puoselėti šeštadieninėse mokyklose, bažnyčiose (cerkvėse) ir pan. O jei kas nors įkurtų privačią mokyklą „kitataučiams“, tokių diplomų nepripažinti (neskaitau NATO šalių diplomatų mokyklų)“, – reaguodamas į naujausią publikaciją paskelbė G.Grina.