„Dirbame su žmona žuvies sektoriuje nekvalifikuotus darbus.
Esame čia jau kelerius metus, auginame sūnų, kuris šiuo metu auga su močiute Lietuvoje, mokosi pirmoje klasėje. Pirmiausia atvykome į Norvegiją be sūnaus, tačiau laikėmės tikslo, kad, atsiradus galimybei, atsivešime ir jį.
Darbas buvo beveik pastovus, priklausė tik nuo oro sąlygų, nes siaučiant audroms laivai neišplaukdavo į jūrą, dėl to nedirbdavome. Planavome susitvarkyti Lietuvoje buitį, kiek galima daugiau grąžinti ilgalaikių paskolų bankams ir grįžti gyventi į Lietuvą. Dėl to kvalifikuoto darbo nė neieškojome ir tvirtintis Norvegijoje nesiruošėme. Darbo sąlygos tenkino.
Gailėjome leisti sūnų į Norvegijos darželį dėl kalbos barjero, galbūt šiek tiek bijojome ir išaukštintų vaikų teisių, neįvykdyti materialių reikalavimų
Kai truputį apsipratome, įsikūrėme, atsivežėme savo šešerių metų berniuką į Norvegiją. Išsinuomojome erdvų namą. Tik gailėjome leisti jį į Norvegijos darželį dėl kalbos barjero, galbūt šiek tiek bijojome ir išaukštintų vaikų teisių, neįvykdyti materialių reikalavimų. Todėl nusprendėme dirbti dviem pamainomis ir pasikeisdami prižiūrėti vaiką.
Vėliau užsidarius įmonei, kurioje dirbome, buvome atleisti iš darbo. Tuo metu vaikui atėjo laikas eiti į pirmą klasę. Nusprendėme, kad jam bus geriau grįžti į Lietuvą pas močiutę ir lankyti mokyklą Lietuvoje. Labai sunku būti išsibarsčiusiems, tačiau manau, kad priėmėme racionaliausią sprendimą. Patys likome Norvegijoje, radome naujus darbus.
Iš savo patirties norėčiau patarti lietuviams pirmiausia vengti asmeninių bendravimų su norvegais. Verčiau apsiriboti tik darbo santykiais, ypač mažesniuose miesteliuose.
Esame atvykėliai svečiuose. Todėl kitą kartą prie alaus bokalo šnekėdami ne gimtąja, o anglų kalba galime įžeisti norvegų jausmus. Paskui jie gali keršyti pranešdami apie neva blogai prižiūrimus vaikus. Nekalbu apie visus norvegus, bet, kaip ir visur, yra ir Norvegijoje tamsesnių žmonių.
Esame atvykėliai svečiuose.
Taip pat svarbu nekonfliktuoti šeimoje, nekelti balso, nes tai išgirdusi net nekalta močiutė, manydama, kad elgiasi teisingai, gali nunešti gandus iki vaiko teisių apsaugos tarnybų.
Dar svarbu laikytis taisyklės „lietuvis lietuviui – nelietuvis“. Visur, kur pinigai, ten didelės problemos. Gali net artimi žmonės dėl konkurencijos darbo rinkoje imtis nelogiškų veiksmų.
Pastebėjau, kad ir garbės žodis norvegui ne visada galioja. Įstatymas jiems aukščiau už žmogiškumą.
Susidariau nuomonę, kad norvegai mėgsta paprastus emigrantus. Jei tik puikuosiesi prieš juos, iš pavydo gali užpykti, kad kaip čia svečias, atvažiavęs pagalbos, pranoksta šeimininką.“
