Užstatyti, užmūryti evakuaciniai išėjimai, savavališkai sumažinti, įvairiais daiktais užversti koridoriai šiurpina ugniagesius.
Ugniagesiai pasakoja, kad po tragiško gaisro Šilainiuose, kai nuo liepsnų gelbėdamiesi žmonės šoko iš septinto aukšto, sulaukė daugybės skundų dėl panaikintų evakuacinių išėjimų balkonuose: važiavo, tikrino, radę pažeidimų gyventojus įspėjo, tačiau padėtis mažai pasikeitė.
„Žmonės sureagavo daugiau emociškai, o savo namuose tvarkos daugiau nepadarė. Liukai kaip buvo panaikinti, taip ir yra panaikinti, niekas nepadarė jų iš naujo“, – sako Kauno apskrities PGV Gaisrų tyrimų poskyrio vyriausioji specialistė Miglė Kasnauskaitė.
„Norim pabrėžti, kad tie evakuaciniai išėjimai turi būti prižiūrimi, kontroliuojami, neužstatomi ir patys gyventojai turėtų rūpintis savo saugumu“, – teigia Kauno apskrities PGV Statybų priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius Tomašas Veliseičikas.
Pasak specialistų, gaisrų priežastys kasmet tos pačios: pavasarį – deginama žolė, žiemą – netvarkingos krosnys, taip pat neatsargus elgesys su ugnimi, netvarkinga elektros įranga.
„Jei žmonės turi negyvenamų pastatų, apleistų šiuo metu, jie turėtų juos užsandarinti. O jei užsandarinti, tai dar sykį patikrinti, nes prasidės šildymo sezonas, benamiai žmonės eis į tuos pastatus ir kils gaisrai“, – pataria M. Kasnauskaitė.
Nors per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo mažiau gaisrų nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau šiemet juose žuvo per šimtą žmonių – beveik 20 daugiau nei praėjusiais metais.
Artėjant šildymo sezonui ugniagesiai ragina gyventojus tinkamai jam pasiruošti – išvalyti krosnis, patikrinti dūmtraukių sandarumą, pasirūpinti ugniai gesinti reikalingomis priemonėmis.