Paluknio lenkiškoje L.Komolovskio gimnazijoje paskutinės klasės – negausios. Vienuoliktokų ir dvyliktokų, arba kitaip – III ir IV gimnazinių klasių mokinių, čia, bendrai sudėjus, vos dešimt. Tad Trakų rajono savivaldybė jau kurį laiką sprendžia, kaip suktis iš padėties.
Antradienio Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje spręsta, ką toliau daryti su L.Komolovskio gimnazijos paskutinių dviejų klasių mokiniais. Rugsėjo 1-oji jau praėjo, bet aistros Paluknyje tik dar labiau kaista.
Taps gimnazijos Lentvaryje dalimi
Pagal naujausią sprendimo projektą, kuriam galų gale po ilgų diskusijų daugumos balsais buvo pritarta, vos 6 ir 4 mokinius turinčios klasės iš esmės liks toje pačioje mokykloje, tačiau formaliai priklausys jau kitai – Lentvario H.Senkevičiaus – gimnazijai. Taip esą sprendžiamos dvi problemos, kadangi ir Paluknio mokiniai liks sau įprastoje aplinkoje su tais pačiais mokytojais, ir bus sustiprinta Lentvaryje veikianti lenkiška gimnazija.
Anksčiau buvo svarstytas planas vykdyti bendrą ugdymo planą kartu su tose pačiose patalpose veikiančia lietuviška Paluknio „Medeinos“ gimnazija, tačiau pastaroji prieš pat naujus mokslo metus atrado dvyliktą mokinį į vienuoliktą klasę, tad tokio plano atsisakė.
Trakų rajono meras Andrius Šatevičius viso posėdžio metu nuolat kartojo – taip esą siekiama sudaryti galimybes vaikams iš Paluknio baigti gimnaziją šalia namų gimtąja kalba.
„Mes turime rasti kompromisą tarp nutarimų ir norų, ir mes randame. Jeigu yra klausimas tik dėl pavadinimo brandos atestate, tada aš nežinau, variantų jums neturiu. Bet jeigu yra klausimas dėl ugdymosi arčiau namų ir savo gimtąja kalba, ką aš labai sveikinu ir skatinu, tai mes tikrai šitas galimybes suteiksime“, – kalbėjo meras.
Vis dėlto tai neįtikino nei opozicijos politikų, nei mokyklos bendruomenės, kurios atstovai dalyvavo tarybos posėdyje.
Tarybos narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Alina Kowalewska kėlė klausimą, ar spręsdama dėl klasių likimo mokslo metams prasidėjus Trakų rajono taryba nepažeidžia Švietimo įstatymo, jos kolegė Marija Puč akcentavo tautinių mažumų švietimo svarbą ir citavo bendrą pasaulio Polonijos atstovų priimtą bendrą rezoliuciją ir t. t.
Jeigu yra klausimas tik dėl pavadinimo brandos atestate, tada aš variantų neturiu. Bet jeigu klausimas dėl ugdymosi arčiau namų ir gimtąja kalba, tai galimybes suteiksime.
Teresa Solovjova jau po balsavimo tvirtino, kad Trakų valdantieji tiesiog nepraleido progos priimti savo sprendimą, negirdėdami tėvų: „Tokiu rankų pakėlimu perbraukėte visą mokyklos istoriją ir tų pačių tėvų, vaikų lūkesčius. Vienas vaikas išgelbėjo klasės komplektaciją, tačiau pagal dabartinį vaikų skaičių 2024 metais bus 12–13 vaikų, o reikės 21-o, ką jūs tada darysite? Dėl vieno vaiko priėmėte tokį sprendimą, ką jūs darysite dėl 10 vaikų?“
Atsakydamas meras paragino pagalvoti ir apie Lentvario H.Senkevičiaus gimnaziją, nes ten esą irgi mokinių nėra itin daug.
„Mūsų geranoriškumas buvo toks, kad mes pateikėme tris planus, kurį norėsite, tą ir vykdysime. Geriausias, mano manymu, – prijungti prie H.Senkevičiaus gimnazijos, bet mokosi savo kalba, būdami savo mokykloje“, – tikino meras.
-
Dėl Trakų rajono švietimo įstaigų pertvarkos – protestas prie Vyriausybės
-
Apie genocidą šaukiantys Trakų rajono gyventojai turės susitaikyti: mokyklas vis tiek reorganizuos
-
Nauji mokslo metai prasideda piketu dėl algų ir parama ukrainiečiams
-
Švietimo ministrė – apie mokytojų trūkumą: esame priėmę visus galimus sprendimus, kad jie ateitų
Priekaištų netrūksta
L.Komolovskio gimnazijos direktorė Renata Krasovska teigė, kad Trakų rajono vadovų atstovai apsilankė gimnazijoje rugsėjo 5 dieną ir tada informavo apie siūlymą perkelti III ir IV gimnazinių klasių mokinius į Lentvario H.Senkevičiaus gimnaziją, faktiškai paliekant juos toje pačioje mokykloje Paluknyje. Mokytojai irgi iš dalies būtų įdarbinti Lentvario gimnazijoje.
„Šis siūlymas nebuvo priimtinas nei mokiniams, nei jų tėvams, nei mokytojams. Visą vasarą III–IV gimnazinių klasių mokiniai gyveno viltimi, kad Rugsėjo 1-ąją grįš į savo gimnaziją, kurioje bus vykdomas bendras ugdymo planas kartu su Paluknio „Medeinos“ gimnazija.
Netrukus bus metai, kai vadovauju L.Komolovskio gimnazijai. Noriu sureaguoti į rugpjūčio 25 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu man mestus nepagrįstus vicemero Jono Ketavičiaus priekaištus dėl nepateikto bendro ugdymo plano, dėl bendro ugdymo plano komunikavimo nebuvimo su Paluknio „Medeinos“ gimnazijos administracija. Esu tikra, kad iš savo pusės išbandžiau visus galimus komunikavimo būdus“, – kalbėjo direktorė.
Anot R.Krasovskos, vasaros pradžioje dar buvo kalbama apie bendrą ugdymo planą su „Medeinos“ gimnazija, esą tam pritarė ir šios mokyklos vadovybė. Tačiau liepą direktorius Vytautas Gustas neslėpė, kad ieškoma dvylikto mokinio į 11 klasę, tuomet esą „Medeinos“ gimnazija galės vykdyti atskirą ugdymo planą.
Vis dėlto rugpjūčio 5 dieną sutarta, kad bus vykdomas abiejų mokyklų bendras ugdymo planas, apie tai informuoti ir mokiniai bei jų tėvai.
Tačiau trūkstamas mokinys į „Medeinos“ gimnaziją atėjo, tad ratas įsisuko iš naujo.
Kaltina išvarymu iš mokyklos
Gabriela Zapolska, Paluknio L.Komolovskio gimnazijos III gimnazinės klasės mokinė, tarybos posėdyje sakė, kad vasaros atostogų ir ji, ir jos klasės draugai išėjo su viltimi, kad rudenį galės mokslus tęsti toje pačioje mokykloje.
„Rugpjūčio pradžioje mus galutinai informavo, kad nuo rugsėjo 1-osios galėsime tęsti mokslus mūsų mokykloje ir bus vykdomas bendras mokymo planas su „Medeinos“ gimnazija. Prieš pat rugsėjo 1-ąją sužinojome, kad „Medeinos“ gimnazija nebenori kartu vykdyti bendrojo ugdymo plano, nes tokio poreikio nėra. Poreikis buvo, kai mūsų kaimynams trūko vieno mokinio ir reikėjo sudaryti galimybę išsaugoti IV gimnazinę klasę.
L.Komolovskio gimnazijos mokinius ginti poreikio nėra. Kodėl taikomi dvigubi standartai? Jaučiamės kaip našlaičiai, nes po šio tarybos posėdžio būsime aš ir mano klasės draugai tiesiogine šio žodžio prasme šio tarybos sprendimo išvaryti iš mūsų mokyklos. Jūs tikite, kad tai suteiks mums daugiau galimybių siekiant mokslo aukštumų?“ – emocingai kalbėjo mokinė.
Jaučiamės kaip našlaičiai, nes po šio tarybos posėdžio būsime aš ir mano klasės draugai tiesiogine šio žodžio prasme šio tarybos sprendimo išvaryti iš mūsų mokyklos.
Jos teigimu, dabar Trakų rajono valdžia siūlo mokiniams pereiti į šalia esančią gimnaziją lietuvių mokomąja kalba, nors esą patys mokiniai ėjo pas rajono vadovus ir „maldavo leisti mokytis arčiau namų lenkų mokomąja kalba“.
„Bet jūs mūsų negirdite, neatsižvelgiate į tėvų prašymus“, – teigė G.Zapolska.
Išvarymą griežtai neigia
Atsakydamas jai Trakų rajono meras sveikino jauno žmogaus entuziazmą, tačiau paprieštaravo – esą mokinių niekas niekur neišvaro, nes suteikiama galimybė mokyklą pabaigti Paluknyje.
„Gal negalime suteikti galimybes pabaigti L.Komolovskio gimnazijos, bet aš galvoju, pats faktas svarbus. Ne gimnaziją šią pabaigti, o savo gimtajame miestelyje, kad nesukeltume nepatogumų. Tikriausiai toks yra faktas. Mes vis dėlto bandome laviruoti tarp nutarimo ir gyventojų norų, mes pateikėme trys variantus.
Nėra vienintelis variantas, kad eikite į „Medeinos“ gimnaziją ir ten bus lenkų kalbos mokytojas. Yra kitas variantas – jūs nebūsite išvaryti po posėdžio, jūs galite grįžti į savo mokyklą, pas savo mokytojus, į savo suolą ir mokytis savo gimtąja kalba. Tiesiog jūs skaitysitės registre kaip Lentvario H.Senkevičiaus gimnazija, kas būtų ir tos mokyklos stiprinimas, ir kultūrinio identiteto išlaikymas pas jus“, – kalbėjo meras.
Jūs nebūsite išvaryti po posėdžio, jūs galite grįžti į savo mokyklą, pas savo mokytojus, į savo suolą ir mokytis savo gimtąja kalba.
Jis tikino, kad vaikams suteikta galimybė mokytis šalia namų. Ir kartojo, kad yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nutarimai, kurių privalu laikytis, tačiau jis kaip meras esą galįs duoti žodį, kad bandoma rasti geriausius variantus ir nebandoma nieko naikinti.
V.Gustas priekaištus atmeta
Paluknio „Medeinos“ gimnazijos direktorius Vytautas Gustas apgailestavo, kad jo vadovaujama mokykla tapo tarsi kalčiausia šioje situacijoje, nors esą bendrasis ugdymo planas tarp abiejų Paluknio mokyklų atsirado tuomet, kai lenkiška mokykla siekė gimnazijos statuso, nors jau ir tuomet esą neturėjo pakankami mokinių.
„Bet bendrasis ugdymo planas gyvavo lygiai vienerius metus. Tada mūsų kaimynų noras buvo ugdyti savo vaikus atskirai, o dabar tas ugdymo planas vėl prisimintas. Šiandien pagal visus teisės aktus atsirado galimybė mums dirbti atskirai, tai mes ir išreiškėme. Jokios priešpriešos, jokio susipykimo čia nėra. To ugdymo plano nebuvo tapus kaimynams gimnazija“, – teigė V.Gustas.
Jis akcentavo, kad mokykloms dirbant vienose patalpose jokių nesutarimų su vaikais nebuvo ir nėra, priešprieša esą kylanti aukščiau: „Ne dėl mūsų kaltės nėra to bendro ugdymo plano.“
