Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 12 22

„Transparency International“ abejoja, ar lietuviai nuoširdžiai kalba apie kyšininkavimą

„Transparency International“ skyriaus Lietuvoje vadovas Sergejus Muravjovas atsargiai vertina šią savaitę paskelbtus apklausos duomenis apie lietuvių kyšininkavimą.
Pinigai
Pinigai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Trečiadienį paskelbtas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ rodo, kad 16 proc. gyventojų sako per pastaruosius metus davę kyšį. Prieš dvejus metus analogiškoje apklausoje kyšį per pastaruosius metus pripažino davę 24 proc. gyventojų.

Kyšį davusių verslo atstovų skaičius per dvejus metus reikšmingai nepasikeitė. Naujausioje apklausoje kyšį pripažino davę 5 proc. įmonių atstovų, o 2014 metais – 6 procentai. Šių metų apklausoje kyšį nurodė davę 6 proc. valstybės tarnautojų. 2014 metais valstybės tarnautojų to nebuvo klausta.

Tarp manančiųjų, kad kyšis padeda spręsti problemas, skirtumo 2016 ir 2014 metų apklausose nėra. Šiemet taip manančių buvo 68 proc. gyventojų, o prieš dvejus metus – 69 procentų. Kad kyšis padeda spręsti problemas šiemet manė 48 proc. verslininkų, 2014 metais – 43 procentai.

„Lietuviai dar niekad taip nesigėdijo kyšininkavimo, tačiau džiaugtis per anksti – tiek pat daug žmonių kaip ir prieš 2 metus mano, kad kyšiai padeda spręsti problemas. Tad tie, kas suteikia viešąsias paslaugas, turi ypatingą pareigą savo elgesiu parodyti, kad kyšių duoti nereikia“, – BNS ketvirtadienį sakė S.Muravjovas.

Šių duomenų patikimumu abejojo ir apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys: „Nežinau, kiek čia nuoširdūs atsakymai. Aš pats pakankamai kritiškai žiūriu į tuos skaičius, (...) bet galime matyti tendenciją“.

Korupciją kaip labai rimtą problemą šiais metais nurodė 56 proc. apklaustų gyventojų, 35 proc. įmonių vadovų ir 32 proc. valstybės tarnautojų. Šie skaičiai augo, lyginant su 2014 metais.

Pristatydami apklausą Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai tai siejo su pastaraisiais rezonansiniais tyrimais.

„Politikų ir teisėsaugos neveikimo prieš korupciją kaina auga, nes gyventojai vis geriau supranta problemos mastą ir svarbą. O tai, kad galime sėkmingai mažinti korupciją, rodo kelių policijos pavyzdys“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas.

42 proc. apklaustų gyventojų teigė, kad korupcijos mastai per pastaruosius penkerius metus išaugo. 31 proc. jų mano, kad korupcijos lygis šalyje nepakito, o 14 proc. galvoja, jog sumažėjo. Likusieji respondentai šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

46 proc. apklaustųjų prognozuoja, jog per ateinančius trejus metus dabartiniai korupcijos mastai nepakis. 20 proc. respondentų mano, kad jie išaugs, o 17 proc. – kad sumažės.

Labiausiai korumpuotomis visuomenė nurodo sveikatos apsaugos institucijas, Seimą, teismus, savivaldybes ir politines partijas.

„Lietuvos korupcijos žemėlapis“ sudaromas nuo 2001 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs