77 proc. į TILS siųstą klausimyną atsakiusių institucijų turi kovos su korupcija programas arba jų atitikmenį, tačiau 82 proc. institucijų neskiria lėšų antikorupcinei veiklai, 52 proc. institucijų neturi specialiai už tokią veiklą atsakingų žmonių. Nors daugelis viešojo sektoriaus atstovų teigia, kad, norint sėkmingai įgyvendinti antikorupcines priemones, būtina tam skirti lėšų ir paskirti atsakingus asmenis, jie teigiamai vertina savo institucijose taikomų antikorupcinių priemonių veiksmingumą ir skiria vidutiniškai 3,9 balo iš 5 galimų.
Klausimynas buvo siųstas 233 institucijoms. Į jį atsakė Seimo ir Vyriausybės kanceliarijos, 36 iš 38 institucijų prie Seimo ir Vyriausybės, 13 iš 14 ministerijų, 92 iš 118 įstaigų prie ministerijų, 55 iš 60 savivaldybių.
Antikorupcines programas ar panašius dokumentus turi 11 institucijų prie LR Seimo ir Vyriausybės, 12 ministerijų, 76 įstaigos prie ministerijų ir 53 savivaldybės. Seimas ir Vyriausybė savo antikorupcinių programų neturi, tačiau įgyvendina atskiras antikorupcines veiklas.
Dauguma apklaustų institucijų atstovų mano, kad antikorupcinė programa yra veiksminga ir reikalinga prevencinė priemonė, didina skaidrumą priimant sprendimus, administruojant ir teikiant viešąsias paslaugas.
Antikorupcines programas ar panašius dokumentus turi 11 institucijų prie LR Seimo ir Vyriausybės, 12 ministerijų, 76 įstaigos prie ministerijų ir 53 savivaldybės.
Atskirų etatų antikorupcinei programai vykdyti neturi 29 institucijos prie LR Seimo ir Vyriausybės, 5 ministerijos, 27 įstaigos prie ministerijų, 41 savivaldybių. Antikorupcinei veiklai specialiai lėšų neskiria 32 institucijos prie LR Seimo ir Vyriausybės, 7 ministerijos, 78 įstaigos prie ministerijų, 43 savivaldybės, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijos.
TILS panašią valstybės institucijų antikorupcinių priemonių analizę atliko 2010 m. pabaigoje.
„Akivaizdu, kad kovai su korupcija viešajame sektoriuje vis dar neskiriamas tinkamas dėmesys. Manau, antikorupcinėje veikloje atsiranda per daug biurokratizmo ir nemažai institucijų ją suvokia kaip popierinius įsipareigojimus, kuriems vykdyti nereikia ypatingų pastangų ir dėmesio. Antikorupcinės programos turėjimas nėra tikslas savaime. Juk tai, kad nuo 2011 metų savivaldybių, turinčių antikorupcines programas, skaičius išaugo nuo 38 iki 53 dar nereiškia, kad savivalda pradėjo efektyviau kovoti su korupcija. Jei norime apčiuopiamų permainų, kiekviena institucija turi dėti pastangas korupcijos lygiui sumažinti ir skaidrumui savo veiklos srityje didinti ,“ – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Šio TILS tyrimo rezultatai yra panašūs į ekspertų išvadas, pateiktas praėjusią savaitę TILS paskelbto Atsparumo korupcijai tyrime. Ekspertai kritiškai įvertino Lietuvos institucijų antikorupcinių įsipareigojimų vykdymą (54 balai iš 100 galimų), nors teisės aktai, skirti korupcijos prevencijai, vertinami palankiai (81 balas iš 100 galimų).
TILS primena, kad 2011 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, Nacionalinės kovos su korupcija programos (į kurią turi būti orientuojamos ir kitų institucijų kovos su korupcija programos) efektyvumu tiki penktadalis (20%) Lietuvos gyventojų, ketvirtadalis verslo atstovų (26%) ir valstybės tarnautojų (26%).
