Vasarį transseksualė trumpam grįžo į Lietuvą – susitvarkyti dokumentų. Sunku patikėti, kad itin moteriška išvaizda – ne gamtos dovana, o medikų ir jos pačios darbas. Tik žemesnis, nei tikėtumeisi, balsas išduoda, kad Kristina galėjo gimti ne moterimi.
Operacija po operacijos
Kristina prieš 33 metus gimė berniuku, bet jau paauglystėje suprato, kad pateko ne į tą kūną. Mintys apie lyties pakeitimą aplankydavo nuo šešiolikos, bet jas įgyvendinti pradėjo tik prieš ketverius metus, persikėlusi į Vokietiją. Mūsų šalyje tokios operacijos iki šiol neįteisintos.
„Man sakė, kad reikia gydytis, siūlė pasitikrinti galvą. Anksčiau kiek pašaipų būdavo... Reikia uždaryti į psichiatrinę ligoninę, ištirti ir išgydyti kaip triušelį. Bet tai nėra liga, žmogus tiesiog gimsta ne savo kūne“, – aiškino pašnekovė.
Tai buvo viena priežasčių, privertusių Kristiną ieškoti laimės užsienyje. Apsigyvenusi Vokietijoje, ji pradėjo skausmingas procedūras. Viena jų – lazeriu šalinti plaukelius nuo veido. Pirmoji operacija atlikta tik po metų – Berlyno medikai suformavo krūtinę.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Transseksualė Kristina |
Kristina atvirai pasakoja, kad vėliau koregavo žandikaulius, nosį ir lūpas. Gegužę turėtų būti pašalinti du šonkauliai, padidinta krūtinė ir dar labiau pakeistas veidas. Kol neturi naujo paso ir negauna Vokietijos ligonių kasos paramos, jai padeda gyvenimo draugas – žinomas akių chirurgas.
Prieš operacijas Kristiną pirmiausia ištyrė psichologų komisija. Patvirtinę diagnozę ir tai, kad Kristina suvokia, ką daranti, skyrė hormonų terapiją. „Pusės metų hormonų terapija privaloma – ji padeda susivokti, ar teisingą kelią pasirinkai. Kitaip, jei pradedi operuotis, gali gailėtis, nes protas būna neparuoštas. Turi mąstyti kaip moteris. Dauguma bijo vartoti hormonus, nes prasideda depresija, nuolatinis verkšlenimas – nesupranti, kas darosi, tarytum paauglystėje“, – pasakojo ji.
Pasas – ir moters, ir vyro
Vizitai pas gydytojus ir medikamentai gerokai palengvina Kristinos piniginę, mat transseksualams ne Vokietijos piliečiams šalis neapmoka lyties keitimo išlaidų.
Pildydama dokumentus Vokietijos piliečio pasui gauti, Kristina turėjo paaiškinti savo motyvus. Būdama Europos Sąjungos pilietė, ji ir šiaip gali be jokių apribojimų gyventi Vokietijoje, dirbti. Atvykėlė nurodė neįprastą priežastį – paprašė suteikti prieglobstį, mat savo šalyje negali sulaukti pagalbos dėl lyties tapatumo sutrikimo. Turėdama vokišką pasą, ji galėtų tikėtis išlaidų kompensacijos iš ligonių kasos.
Kristina: „Lietuvoje apie kompensaciją nėra net kalbos. Turi įrodinėti, kad esi žmogus, o ne pajuokos objektas.”
„Lietuvoje apie kompensaciją nėra net kalbos, nors visą laiką tvarkingai mokėjau draudimą (privalomojo sveikatos draudimo įmoką, – red. past.). Turi įrodinėti, kad esi žmogus, o ne pajuokos objektas. Neverta vaikščioti į institucijas ir aiškinti", – liejo apmaudą Kristina.
Nors jos kūnas dar ne visiškai moteriškas, naujame pase turėtų būti įrašyti moteriški vardas ir pavardė, įdėta dabartinė nuotrauka. Kitą vardą Kristina jau turi, pavardė bus palikta ta pati, tik moteriškos formos. Tiesa, kadangi chirurgai savo darbo dar nebaigė, tikriausiai naujame pase bus nurodyta vyriška lytis – kokios ji gimė. Bet toks nesutapimas netrukdo vokiečiams transseksualui ar transseksualei suteikti naują tapatybę. Pakanka psichologams patvirtinti, kad asmuo yra transseksualas.
Nuolatinė įtampa
Išvaizdos ir nuotraukos pase neatitikimas buvo dar viena priežastis, paskatinusi ją greičiau spręsti savo problemas. Žmonės mato moterį, o pase – vyras, todėl nežino, kaip kreiptis, pradeda klausinėti. Darbo pokalbiuose lydi keistais žvilgsniais – esą nesmerkia, bet nuolat užpila klausimais.
„Ypač sudėtinga skraidyti. Keliaujant atostogų nuolat reikia įrodinėti, kad esu moteris. Nenoriu to daryti, nes taip niekada nebus. Transseksualai nėra moterys, visada liksime „trečioji lytis“. Bet nenoriu, kad žmonės stabdytų oro uostuose ir klausinėtų, nenoriu būti pajuokos objektas. Noriu gyventi, kaip visi“, – pasakoja pašnekovė.
Ypač nemalonioje situacijoje neseniai Kristina buvo atsidūrusi Rygoje. Išėjus iš lėktuvo pasieniečiai paprašė parodyti pasą. Jiems iškart parūpo, kodėl prieš juos stovi moteris, nors pasas – vyro. Kristinos įsitikinimu, latviai neturėjo teisės taip jos kamantinėti.
Nemalonių žvilgsnių emigrantė sulaukia ir Lietuvoje: „Esu dvi savaites, viskas lyg ir gerai. Vaikštau po parduotuves, buvau „natūralų“ naktiniuose klubuose, važinėjome su draugais. Žmonės nekreipia dėmesio, tolerantiški, niekas neužgaulioja. Bet vos išsižioji, iškart atkreipia dėmesį. Balsai greitai mus išduoda. Gautum labai daug komentarų, todėl turi save prilaikyti, vengti iššaukiančių drabužių, ryškaus makiažo.“
Naujas pasas – ne iškart
Emigrantė neįsivaizduoja tolesnio savo gyvenimo Lietuvoje: „Negalėčiau čia gyventi. Manau, Lietuva tam dar nepribrendo. Manęs klausia, kodėl atsisakau pilietybės? Renkuosi šalį, kuri mane labiau toleruoja. Jei mano šalis mane toleruotų tokią, kokia esu, paso nekeisčiau. Man geriau lygiateisiškai gyventi Vokietijoje, o ne čia būti visą laiką diskriminuojamai.“
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Transseksualė Kristina |
Pažįstamos transseksualės iš šio regiono irgi neturi kuo džiaugtis. Dabar užsienyje gyventi palangiškė, susidūrusi su įvairiais sunkumais, Kristiną seniai buvo įspėjusi, kas jos laukia. Viena rusė iš Sankt Peterburgo, kad pabėgtų iš gimtinės, net ryžosi pažeisti įstatymus – išvažiavusi su turistine viza išmetė pasą. Jai pavyko – laimingai ištekėjo už vokiečio.
Bet Kristinai iki visiškos laimės dar reikės palūkėti. Netekusi Lietuvos pilietybės, naują pasą ji gaus po poros metų.
Įstatymas tebeguli stalčiuose
Transseksualumas yra lyties tapatumo sutrikimas, įtvirtintas tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Šie asmenys yra įsitikinę, kad lyties požymiai neatitinka tikrosios jų lyties, jais šlykštisi ir stengiasi atsikratyti, siekia tapti kitos lyties žmogumi ar bent imituoja jo elgesį. Nuolatinis susirūpinimas lytimi trikdo įsitvirtinti visuomenėje, skatina pyktį, dirglumą, polinkį į agresiją ir baimę.
Ši problema egzistavo visais laikais ir visose kultūrose. Olandų mokslininkų yra nustatę, kad transseksualus yra 1 asmuo iš 11,9 tūkst. vyrų ir tiek pat iš 34 tūkst. moterų. Skirtingais duomenimis, Lietuvoje tokių žmonių galėtų būti 50–200.
Lyties pakeitimo sąlygų ir tvarkos Lietuvoje nereglamentuoja jokie teisės aktai. Civilinis kodeksas numato, kad valstybė privalo įregistruoti lyties pakeitimą, kitaip tariant, transseksualui suteikti naują asmens kodą ir išduoti naujus dokumentus. Ši nuostata turėjo įsigalioti 2003 m. liepą, todėl Sveikatos apsaugos ministerija suskubo parengti Lyties pakeitimo įstatymą. Projektas sulaukė didžiulio pasipriešinimo Seime, ypač iš konservatorių, ir iki šiol yra nepriimtas.
Europos žmogaus teisių teismas 2007 m. pripažino, kad Lietuva pažeidė lytį pasikeisti siekiančios merginos teisę į privatų gyvenimą ir priteisė sumokėti 5 tūkst. eurų kompensaciją. Valstybė taip pat buvo įpareigota per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo priimti Lyties pakeitimo įstatymą, jei ne – sumokėti savo pilietei 40 tūkst. eurų (140 tūkst. litų) kompensaciją. Lietuvai pasirodė paprasčiau atseikėti šią sumą, nei suderinti įstatymus.
Tiesa, viena lytį Tailande pasikeitusi vilnietė per teismą pasiekė, kad jai būtų išduoti dokumentai su vardu ir pavarde, atitinkančiais jos dabartinę lytį.
