Apklausos metu vis dar gyvenantys lietuvių būstuose nurodė 35 proc. respondentų. Tyrimas taip pat rodo, kad beveik 40 proc. lietuvių prasidėjus karui ukrainiečius į savo būstą priėmė 2–6 mėnesių laikotarpiui.
17 proc. apklaustųjų karo pabėgėlius apgyvendino 6–12 mėnesių laikotarpiui, 9 proc. apklausos dalyvių ukrainiečiams būstus suteikė vienam mėnesiui.
Anot tyrimo, 66 proc. būstų savininkų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, kad pasinaudojo valstybės teikiama parama asmenims, priėmusiems Ukrainos karo pabėgėlius. 34 proc. parama nepasinaudojo, iš jų 63 proc. teigė žinoję apie paramą, tačiau nusprendė padėti ukrainiečiams patys.
14 proc. lietuvių apie paramą nežinojo, 8 proc. parama nepasinaudojo dėl ilgo dokumentų tvarkymo laikotarpio, 6 proc. nurodė, kad ukrainiečiai jų suteiktame būste gyveno trumpiau nei tris mėnesius, todėl parama pasinaudoti negalėjo.
Kiek daugiau nei 40 proc. respondentų nurodė, kad ukrainiečiai šiuo metu negyvena suteiktame būste, nes patys nusprendė nutraukti nuomos sutartį, dar penktadalis ukrainiečių turėjo išsikraustyti, nes būstų savininkai nenorėjo jiems pratęsti savo būsto nuomos.
„Tie būstų savininkai, kurie nusprendė nebetęsti nuomos sutarties nurodė, kad susidūrė su nesutarimais su priimta šeima, patyrė tam tikrų nuostolių ar tiesiog nebenorėjo dalyvauti programoje, tačiau tokių atvejų nebuvo daug“, – pranešime cituojama IOM vyresnio projektų asistentė Vilija Terezaitė.
Tyrime dalyvavę ukrainiečiai nurodė, kad daugiau nei 30 proc. karo pabėgėlių atvykę į Lietuvą apsigyveno atskirame nuomojamame būste, 27 proc. apsigyveno priimančiose lietuvių šeimose, pasinaudoję „Stiprūs kartu“ iniciatyva, 17 proc. apsistojo šeimos narių ar draugų, gyvenančių Lietuvoje, namuose, dar 18 proc. apsigyveno pabėgėlių centre ar savivaldybių suteiktuose būstuose.
Pasak pranešimo, 45 proc. apklaustų ukrainiečių nurodė, kad būstą nuomai pavyko susirasti per vieną mėnesį, penktadalis užtruko iki trijų mėnesių, 18 proc. prireikė pusės metų.
Šiuo metu trečdalis ukrainiečių gyvena tame pačiame būste, kuriame apsistojo atvykę į Lietuvą. Apie ketvirtadalis gyvena antrame būste, 30 proc. pakeitė du būstus, 15 proc. pakeitė tris ar daugiau būstų.
Tyrime apklausta daugiau nei 1,2 tūkst. būstų savininkų, išnuomojusių būstus į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams.
