Pranešime spaudai teigiama, kad šiuo dokumentu įvardijamos precedento neturinčio ekonomikos sunkmečio sukeltos problemos ir susitariama dėl jų sprendimo būdų bei tolesnių priemonių šalies konkurencingumui augti. Nuo liepos pradžios, kai Vyriausybė pradėjo intensyvias derybas su profesinėmis sąjungomis, pensininkų, darbdavių organizacijomis, Vyriausybės rūmuose iš viso vyko 28 įvairūs daugiašaliai ir dvišaliai posėdžiai, kuriuose Vyriausybei atstovavo premjeras Andrius Kubilius arba ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.
Kalbėdamas apie Nacionalinį susitarimą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pabrėžia galimybę kontroliuoti Vyriausybę ir daryti jai poveikį, kad nebūtų priimami neadekvatūs sprendimai.
„Penkioliktoji Vyriausybė ėmėsi prasmingos iniciatyvos, pasiūlydama socialiniams partneriams svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus spręsti konstruktyvaus dialogo būdu. Nacionalinis susitarimas – subalansuotas valdžios, verslo, dirbančiųjų ir kitų socialinių grupių politinis susitarimas. Mums jis labai svarbus, nes demonstruoja socialinių partnerių supratimą ir paramą sunkiems, skausmingiems, bet reikalingiems Vyriausybės sprendimams. Tuo pačiu vykdomoji valdžia įsipareigoja tik sutarimo būdu spręsti visus iškilusius klausimus ir tvirtai laikytis priimtų įsipareigojimų verslui bei kitoms socialinėms grupėms“, – teigia ministro pirmininko kancleris D.Matulionis.
Nacionalinis susitarimas nėra uždaras procesas. Todėl jį pasirašius bus tęsiamos reguliarios Vyriausybės ir socialinių partnerių konsultacijos socialinės, finansų, energetikos bei kitose svarbiose šalies gyvenimui srityse siekiant bendromis jėgomis įveikti sunkmetį.
Kalbėdamas apie Nacionalinį susitarimą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pabrėžia galimybę kontroliuoti Vyriausybę ir daryti jai poveikį, kad nebūtų priimami neadekvatūs sprendimai.
Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, labai svarbu, kad Vyriausybė rado savyje politinės valios sėsti prie derybų stalo, parodė norą tartis ir susitarti, tai prasmingas demokratinis procesas, padedantis pašalinti išties nereikalingus įtampos židinius visuomenėje.
Nacionalinį susitarimą pasirašys daugiausia narių turintys profesinių sąjungų susivienijimai: Profesinių sąjungų konfederacija (vienija virš 100 tūkst. narių), Darbo federacija (vienija per 20 tūkst. narių), Profesinė sąjunga „Solidarumas“ (vienija per 7,5 tūkst. narių). Socialines išmokas gaunantiems žmonėms derybose atstovavo ir susitarimą pasiekė Pensininkų sąjunga „Bočiai“ (vienijanti apie 45 tūkst. narių), Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (vienijanti apie 28 tūkst. narių). Su Vyriausybe ir kitais socialiniais partneriais susitarė šios verslo, darbdavių asociacijos: Žemės ūkio rūmai (vienijantys per 100 tūkst. ūkininkų), Pramonininkų konfederacija (per 3 tūkst. įmonių), Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (1400 įmonių visuose šalies regionuose), Verslo darbdavių konfederacija (vienijanti apie 1 tūkst. įmonių), Verslo konfederacija „ICC Lietuva“ (vienijanti 47 įmones ir organizacijas) ir „Investuotojų forumas“ (43 užsienio investuotojai Lietuvoje).
Tokie valdžios ir socialinių partnerių susitarimai yra įprasti senosios demokratijos šalyse, ypač Skandinavijoje, taip pat Airijoje. Tai rodo visuomenės ir valdžios brandą, siekį dalytis atsakomybe už vykdomų reformų sėkmę. Galima tikėtis, jog Nacionalinis susitarimas bus palankiai sutiktas ir įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje bendruomenėje. Lietuva demonstruoja rinkoms, kad vysto platų dialogą, yra patikima partnerė, su kuria galima tartis ir susitarti.
Anot ministro pirmininko kanclerio D.Matulionio, pasirašius derybos tęsis, Vyriausybė lieka atvira tolesniam dialogui, susitarimui ir kvies kitas visuomenės organizacijas, susivienijimus – visus turinčius idėjų, siekiančius konstruktyvaus darbo prisidėti prie Nacionalinio susitarimo ateityje.
