Daugiausia – 12 – naujokų priėmė Kauno kunigų seminarija. Kaip BNS sakė seminarijos prefektas kunigas Kęstutis Genys, tapti dvasininkais iš viso pageidavo 15 jaunuolių. Pernai Kaune į seminariją priimti penki pirmakursiai.
„Sunku pasakyti, kodėl šiemet daugiau norinčiųjų. Vienais metais būna daugiau, kitais – mažiau“, – sakė jis.
Vilniaus Šv.Juozapo kunigų seminarija šiemet sulaukė keturių norinčiųjų joje studijuoti, egzaminus išlaikė trys, BNS sakė rektorius Žydrūnas Vabuolas.
Pernai į Vilniaus seminariją buvo priimti septyni dvasininkais siekiantys tapti vyrai.
Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje šiais mokslo metais, kaip ir praėjusiais, bus du naujokai. Ši mokykla taip pat sulaukė keturių prašymų studijuoti.
Paklaustas, ar į seminarijos parengia pakankamą skaičių kunigų, Telšių seminarijos rektorius Viktoras Ačas BNS teigė, kad apie tokį dalyką kalbėti sudėtinga.
„Pagal tikinčiųjų bendruomenės dydį, pagal procentą tų, kurie lanko bažnyčią ir yra praktikuojantys katalikai, kunigų procentas atitinka, mano nuomone“, – sakė rektorius.
Kita vertus, anot jo, jeigu žmonės geranoriškiau žiūrėtų į Bažnyčią, tai ir stojančiųjų į seminarijas būtų daugiau.
„Tai tarpusavyje susiję dalykai“, – teigė V.Ačas.
Ž.Vabuolo teigimu, savo dvasininkus pageidauja turėti įvairios bendruomenės – ligoninės, universitetai ir pan. Būtent joms kunigų trūksta. Tuo metu parapijose jų pakanka.
Vilniaus ir Telšių seminarijose pasirengimas kunigystei paprastai trunka septynerius, o Kauno – šešerius su puse metų. Būsimieji kunigai po parengiamojo kurso studijuoja filosofiją, vėliau – teologiją.
