Vien sostinėje šiuo metu tokių žmonių kaip Neringa yra 14 782, visi jie savo gyvenamąją vietą deklaravo prie Vilniaus miesto savivaldybės. Visoje Lietuvoje jų apie 60 tūkst.
Nuoma be sutarties
Neringa neslepia: ji nuomojasi būstą nepasirašiusi oficialios sutarties, o užsiminusi šeimininkei, kad norėtų šiame bute deklaruoti savo ir savo trijų dukterų gyvenamąją vietą, išgirdo, jog ji tikrai nesutiks – geriau butą parduos.
„Netgi siūliau sumokėti tuos 15 proc. mokesčių, bet ji atsakė, kad ne, geriau butą parduos. Tada mums teks skubiai ieškotis kito buto. Pradėjau ieškotis pagal skelbimus. Rasti su sutartimi yra labai sunku, daug pasiūlymų yra be sutarčių ir dar tikrai bus tokių dalykų. O kur siūloma su sutartimi ir rašoma, kad sutartis yra konkrečiam laikotarpiui ar su galimybe ją pratęsti, paskambinusi išgirstu klausimą, kas nori nuomotis. Atsakau, kad šeima su vaikais, ir tuomet paaiškėja, kad šeimininkai tokių gyventojų nenori“, – apie savo patirtį būsto nuomos rinkoje pasakojo Neringa.
Moteriai padėti pasišovė draugai, pasiūlę gyvenamąją vietą deklaruoti jų namuose. Tačiau tai – tik laikina išeitis. Neringa viena augina dvi dukras, kurių tėtis žuvo automobilio avarijoje, su trečiosios tėvu ji išsiskyrė. Tad gyvenamosios vietos deklaravimas jai svarbus, juk tai suteikia papildomą prioritetą eilėje į darželį, pasirenkant mokyklą, taip pat, jei prireiktų, ir gaunant socialines išmokas.
Labiausiai bijau dėl mokyklų, darželio, – sakė Neringa.
„Mane ištiko šokas – ką daryti. Labiausiai bijau dėl mokyklų, darželio. Aiškinau ir dabartinio buto šeimininkei, kad nereikia bijoti, jog negalės paskui iškraustyti, ir t.t. Bet žmonių yra toks požiūris. Priimdama tokį įstatymą valstybė nesustabdys tų žmonių, kurie savo turtą nuomoja nesudarydami sutarčių. Jaučiausi įsprausta į kampą“, – kalbėjo Neringa.
Laiko yra iki Naujųjų
Pagal dabar galiojanti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, iki 2017 m. gruodžio 31 d. visi vilniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą prie Vilniaus miesto savivaldybės, turi deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą. Kitu atveju nuo 2018 m. sausio 1 d. įrašai apie jų įtraukimą į apskaitą Gyventojų registre nustos galioti ir jie liks be deklaravimo vietos.
„Tai gali jums sutrukdyti gauti tam tikras paslaugas, kurias suteikiant privalomas gyvenamosios vietos deklaravimas, pvz., prarasite prioritetus, registruojant vaiką į darželius, negalėsite registruoti automobilio savo vardu, neteksite teisės į socialines išmokas ir kt.“, – rašoma vilnius.lt.
Lapkričio 1 d. prie Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąją vietą buvo deklaravę 14 782 žmonės. Metų pradžioje jų buvo 17 546, tad šis skaičius mažėja, bet gana lėtai.
Kaip 15min sakė Vilniaus savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalijus Mosinas, vilniečiai neskuba deklaruoti savo gyvenamąją vietą – per mėnesį tai padaro vos apie 250–270 žmonių. „Masiškai tikrai neina“, – teigė V.Mosinas.
Galima ir internetu
Masiškai tikrai neina, – teigė V.Mosinas.
Norint savo gyvenamąją vietą deklaruoti, nebūtina eiti į Vilniaus miesto savivaldybės pastatą ar į kurią nors iš seniūnijų, o tiesiog prisijungus per svetainę www.epaslaugos.lt, tačiau savininkas privalo savo sutikimą patvirtinti arba internetu, arba kartu nuėjęs į savivaldybę ar seniūniją. Arba užtenka turėti nuomos sutartį.
Nesulaukia savivaldybė ir itin daug užklausų, ką daryti tiems žmonėms, kurie neturi nuosavų namų, kur jiems deklaruoti gyvenamąją vietą. Esą būsto savininkai vis rečiau kelia klausimą, nebent jeigu jiems netinkamai ir neišsamiai buvo paaiškinta apie deklaravimo poreikį ir norą, nes deklaravimas – tai tik pranešimas apie tai, kad asmuo tam tikru adresu gyvena.
„Jokių teisių (deklaravus gyvenamąją vietą) gyventojas į savininko būstą neįgyja, tad nėra ko bijoti. Dar yra terminuotas deklaravimas, t.y. savininkas nustato terminą, iki kada galioja gyventojų deklaravimas jo būste, suėjus terminui, deklaravimo duomenys dings. Tad jokios rizikos savininkui nėra“, – tvirtina Vilniaus savivaldybė.
Vis dėlto neretai bijoma visai ne to, kad kažkas įgis teisių į nuomojamą būstą, o to, kad teks įteisinti savo veiklą ir sumokėti mokesčius už išnuomotą turtą. Savivaldybės atstovas tikina, kad net ir tai vis retesnė priežastis.
Siūlo taisyti įstatymą
„Būna net tokių situacijų, kad nuomininkai, net ir turėdami sutartis, nedeklaruoja. Mes ir pasakome, kad teisiškai atlikti procedūrą užtenka sutartį turėti. Su sutartimi ir asmens dokumentu užtenka atvykti į deklaravimo įstaigą ar savivaldybę ir būsite deklaravę tuo adresu, kur gyvenate pagal sutartį, tiek, kiek galioja sutartis. Kitas dalykas – ar perspėti savininką, tai būtų gražu, bet, žiūrint iš teisinės pusės, jokių kliūčių nėra ir be to“, – kalbėjo V.Mosinas.
Vidaus reikalų ministerija lapkričio 14 d. užregistravo gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymą, pagal kurį siūloma palikti žmonėms galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą prie savivaldybės, tačiau nurodant savo faktinę gyvenamąją vietą. Tam nereikės nei būsto savininkų sutikimo, nei nuomos sutarties, tačiau išsigalvoti adreso nereikėtų – kur gyvenate, gali patikrinti, tarkim, Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai.
