Antradienį Rusijos ir Lietuvos pramonininkų forume kalbėdamas premjeras kelis kartus pabrėžė, kad sunkmetis turi ir teigiamą pusę. „Simboliška, kad ši konferencija surengta sunkmečiu, krizės laikotarpiu, bet aš visada kartoju, ir ne pats tai sugalvojau, jog krizė – ne tik sunkus metas, bet ir galimybių metas“, – konferencijos dalyviams sakė A.Kubilius.
Anot jo, Lietuvos ir Rusijos politikai nuolat ieško sutarimo, „nebėga nuo diskusijos apie istoriją“. Jis vylėsi, kad bendras sutarimas bus rastas, nes politinės diskusijos verslui nepadeda.
Pasak premjero, Lietuva didžiausią dėmesį artimiausiu metu skirs Kaliningrado sričiai – ne tik verslo, bet ir vizų bei kitiems bendradarbiavimo klausimams spręsti.
„Rusijos rinkoje reikia mokėti dirbti. Kiek žinau, Lietuvos verslas – bent nemažai jo – pakankamai sėkmingai dirba. Turiu omenyje žemės ūkio produkcijos tiekimą. Bet norėtųsi tų ekonominių santykių, ekonominių reikalų dar intensyvesnių, labiau apsaugotų nuo įvairių, kartais ir nelabai aiškių, sprendimų“, – po konferencijos žurnalistams sakė A.Kubilius.
Simboliška, kad ši konferencija surengta sunkmečiu, krizės laikotarpiu, bet aš visada kartoju, ir ne pats tai sugalvojau, kad krizė – ne tik sunkus metas, bet ir galimybių metas, – sakė A.Kubilius.
Jo teigimu, verslui trukdo ne tik susikalbėjimo stoka, bet „gal kartais ir kokios nors ambicijos“.
„Yra neatsakytų klausimų ir iš Rusijos pusės, pavyzdžiui, naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“. Iš kitos pusės, aš manau, kad ta galimybė tikrai yra ir didelė dalis tų galimybių priklauso nuo Rusijos. Jei Rusija taptų Pasaulio prekybos organizacijos nare, jei Rusija pasirašytų Energetikos chartiją, manau, daug dalykų būtų žymiai aiškiau ir paprasčiau“, – sakė Lietuvos premjeras.
Ledus galima pralaužti darbu
Rusijos ambasadorius Lietuvoje V.Čchikvadzė pripažino, kad tarp abiejų šalių yra „šioks toks nepasitikėjimo ledas“, kurį galima ištirpdyti tik „dirbant, dirbant, dirbant“.
„Didžiausia problema Rusijos verslui yra Lietuvos įstatymų leidyba. Ji nemenkai riboja mūsų santykius. Turiu omenyje įstatymus, kurie neleidžia Rusijai, kuri nėra Europos Sąjungos (ES) narė, dalyvauti versle su ES šalimis strateginėse srityse. Pavyzdžiui, naujos atominės elektrinės statybose. O mes kviečiame Lietuvos verslą ir investicijas į atominės elektrinės statybas Kaliningrade“, – pastebėjo V.Čchikvadzė. Jis pripažino, kad tarp Lietuvos ir Rusijos tebėra neišspręstų istorinių klausimų.
Pelnosi Rusijos verslas
Rusijos ambasadoriaus teigimu, pernai Lietuvos ir Rusijos prekybos apyvarta sudarė apie 5,8 mlrd. JAV dolerių.
Konferencijoje dalyvavęs koncerno „Achemos grupė“ pagrindinis akcininkas Bronislovas Lubys pastebėjo, kad iš to labiau pasipelno Rusijos įmonės.
„3,7 mlrd. Lt mūsų prekybos balansas yra Lietuvos nenaudai. Pati finansinė ir kitokia padėtis reikalauja ieškoti būdų, kaip tą balansą sumažinti, t. y. skirtumą tarp parduodamų prekių iš Lietuvos į Rusiją ir perkamų iš Rusijos. Jūs tikriausiai visi suprantate, kad lito stabilumas yra vienas iš svarbiausių klausimų šiandien ir rytoj“, – teigė B.Lubys.
Verslininko teigimu, politiniai niuansai daro didelę įtaką, tai esą rodo ir Rusijos produkcijos kainos. „Visi turbūt suprantame, kad mūsų kaimynių politiniai santykiai ir su Baltarusija, ir su Rusija, nors ir kalbama, kad tai yra tik ekonominiai santykiai, politiniai momentai irgi labai svarbūs. Pavyzdžiui, ir ta detalė – šiandien vėl Lietuva moka brangiausiai iš visų ES valstybių už dujas. Mes gi nesame toliausiai – mes esame arčiausiai, mes turėtume gauti už mažiau, negu taip, kaip Vokietijoje“, – teigė B.Lubys.
