Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, sprendimas priimtas įsiklausius į žmonių išsakytas problemas ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti tėvams, auginantiems vaikus su negalia, ir visiems kitiems, kuriems aktualu pratęsti neįgalumo, darbingumo lygius bei specialiuosius poreikius.
„Išgirdome, kad yra problemų, žmonės nuogąstauja, kad nespės susitvarkyti reikalingų dokumentų ir pratęsti galiojančių pažymėjimų. Paprastai šis kelias prasideda nuo vizito pas gydytojus, kurie po pertraukos vertina iš naujo paciento būklę, o tokie vertinimai gali užtrukti ne vieną dieną, kartais net kelias savaites, po to, svarbu gauti kitų ekspertų išvadas ir tik tuomet galima teikti visus reikiamus dokumentus į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą", – sako ministras A.Veryga.
Anksčiau buvo nustatyta, kad ekstremaliosios situacijos ir karantino metu pasibaigus priimtų sprendimų galiojimui dėl darbingumo lygio, neįgalumo ar specialiųjų poreikių, jie pratęsiami iki karantino pabaigos ir dar 30 kalendorinių dienų. Šis sprendimas pakeistas ir numatytas ilgesnis laikas, tai yra 3 mėnesiai, todėl pasibaigus karantinui 3 mėnesius galios ir tie pažymėjimai, kurie pasibaigė jau po karantino.
Be to, anot jo, nuolat ieškome būdų, kaip pasitelkti daugiau e. sveikatos, taip pat kitus informacinių technologijų įrankius, kad šis procesas būtų kuo paprastesnis. Ne išimtis – ir atvejai, kuomet reikia pratęsti neįgalumą, darbingumo lygius ar specialiuosius poreikius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis atkreipia dėmesį, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) priimtų sprendimų pratęsimas po karantino dar 3 mėnesiams leis išvengti gyventojų eilių, nes negalios nustatymo procese dalyvauja daug veikėjų: asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir gydytojai, vaikų atveju – pedagoginės psichologinės tarnybos, senjorų savarankiškumą vertina savivaldybių darbuotojai, o galutinį sprendimą priima NDNT.
Per karantiną dokumentus NDNT galima siųsti paštu, elektroniniu paštu (skanuotus ar fotografuotus), per e.pristatymo sistemą arba įmesti į pašto dėžutę prie tarnybos – taip išvengiama fizinio kontakto. Pateikti dokumentus gali prireikti, jeigu dėl negalios nustatymo kreipiamasi pirmą kartą arba žmogus turi siuntimą į NDNT.
Gyventojams naudinga žinoti, kad jeigu žmogus dėl pateisinamų priežasčių karantino metu praleidžia pakartotinį vertinimą, neįgalumas, darbingumo lygis ar specialieji poreikiai gali būti nustatomi atgaline tvarka. Tai reiškia, kad visos priklausančios išmokos žmogui vis tiek priklausys ir bus išmokėtos.
NDNT yra pasirašiusi sutartis su gydymo įstaigomis, taip pat „Registrų centru", todėl asmens sveikatos gydymo įstaigos gali gyventojams rašyti elektroninius siuntimus, o pati NDNT gali gauti kai kuriuos duomenis iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos, tai yra iš e.sveikatos.
Atliekant asmens negalios vertinimo procedūrą prisijungiama prie e.sveikatos duomenų ir įvertinama, ar e.sveikatos sistemoje esanti informacija būtų pakankama negalios nustatymui tik iš joje esančių duomenų.
Vis dėlto, remiantis šiuo metu turimais duomenis, tik apie 25 proc. e.sveikatos informacinėje sistemoje esančių duomenų yra išsamūs ir pakankami negalios vertinimui. Istorinių duomenų apie žmogaus sveikatą e.sveikatoje nėra.