„Kad būtų galimas taikus dialogas prie derybų stalo, siūloma Trišalę tarybą pasitelkti kaip formatą deryboms vesti. Taip pat siūlomos mediacijos priemonės derybų metu“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Trišalei tarybai priklauso Vyriausybės, darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų atstovai.
Streiką Lietuvos ugdymo įstaigose paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) atstovai Trišalei tarybai nepriklauso.
Streikas kai kuriose Lietuvos ugdymo įstaigose tęsiasi nuo lapkričio 12 dienos.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, trečiadienį streikavo apie 1385 (3,1 proc.) pedagogų, 75 švietimo įstaigos iš 2 tūkst.
Ketvirtadienį streikuojančių mokytojų turėtų būti apie 1350.
Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) aštuonias paras nesitraukia keliasdešimt nedirbančių mokytojų, siekiančių derybų dėl jų iškeltų reikalavimų. Tiesa, ŠMM atstovai kartoja, kad ministerijos patalpose derybų nebebus.
Trečiadienį dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų Vyriausybė nutarė sudaryti derybų grupę, o apie 50 profsąjungų susitarė organizuoti visuotinę streikuojančius mokytojus palaikančią akciją.
Streikuojantys mokytojai reikalauja:
- įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams;
- mažinti mokinių skaičių klasėse;
- turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;
- valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei;
- ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.
ŠMM skaičiavimais, minėtų reikalavimų įgyvendinimas valstybei atsieitų beveik 300 mln. eurų.
Dėl susidariusios situacijos premjeras Saulius Skvernelis pareiškė nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.