Tokiais skaičiais antradienį savo paskyroje pasidalijo ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Parduodamų ir iš tiekėjų perkamų prekių vertės balansas išaugo nuo 68 mln. eurų iki 103 mln. eurų.
Šiuos skaičius jis paskelbė remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija.
Anot G.Nausėdos, prekybos tinklų pardavimo ir pirkimo skirtumas (parduodamų ir iš tiekėjų perkamų prekių vertės balansas) išaugo nuo 68 mln. eurų iki 103 mln. eurų, tai yra apie 50 proc.
„Gal tiesiog prekybos centrai nusipelnė gyventi geriau, kadangi geriau gyvename mes, kurie vis perkame, perkame, perkame...? Kažkaip netikiu valdžios krokodilo ašaromis, nes ji tikrai neturėtų spjaudytis, kuomet kainų kilimas išpučia PVM įplaukas, kurias rinkimų bėdai prispyrus galima panaudoti MMA, pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms didinti. Na, o rinkimams pasibaigus galima nukreipti šiuos pinigėlius „produktyvesnėms“ reikmėms“, – rašė jis.
Anot G.Nausėdos, norint, kad kažkas keistųsi, reikia atsigręžti į smulkųjį prekybos sektorių, kurį, ekonomisto žodžiais, mes sėkmingai nustekenome per pastaruosius porą dešimtmečių ir iš kurio liko tik kioskinė parodija.
„Smulkusis verslas, žinoma, negali konkuruoti su „banginiais“ kainomis dėl masto ekonomijos, tačiau jis gali sudaryti prekybos centrų alternatyvą tiems žmonėms, kurie ieško individualumo ir kokybės, o tokių gausėjant viduriniajai klasei randasi vis daugiau“, – teigė jis.
A.Butkevičius apkaltino prekybininkus
Pirmadienį po susitikimo su įvairių institucijų atstovais premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad kainos kilo dėl prekybininkų antkainio.
Jo teigimu, šių metų pirmąjį ketvirtį prekybininkų taikomas antkainis prekėms – ne tik maisto – yra didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tiesa, iš kur gavo tokius duomenis, premjeras nepasakė, o susitikime dalyvavęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas teigė, kad asociacija duomenimis apie antkainius nedisponuoja.
