Vilniaus miesto gyventojai pastebi – jei Vingio parke koncertuoja Robbie Williamsas ar Lady Gaga, aplinkinių rajonų gyventojai užuot miegoję gali niūniuoti dainų tekstus, koncerto atgarsius gali girdėti ir labiau nutolusių rajonų gyventojai.
Kai vėlyvą vakarą ar naktį už sienos kaimynai garsiai klauso muzikos, iškvietus policijos pareigūnus tokie koncertai paprastai greitai baigiasi. O ką daryti, kai miegoti neleidžia R.Williamsas ar Lady Gaga?
Atsakinga ne tik policija
Policijos departamento Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintaras Mažintas sako, kad triukšmo prevencijos ir kontrolės funkcija pavesta ne tik policijai, bet ir savivaldybėms.
„Savivaldybės tvirtina triukšmo prevencijos taisykles ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Atsižvelgdamos į vietos gyventojų apklausos rezultatus [...], savivaldybės tvirtina tyliąsias viešąsias ir tyliąsias gamtos zonas.
Pažymėtina, kad savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane nustatomos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, muzikinių ir kitų masinių renginių [...] trukmė“, – kalba G.Mažintas.
Pasak jo, Vilniuje leidimus organizuoti renginius išduoda miesto savivaldybė, o renginio organizatoriams sostinės Tvarkymo ir švaros taisyklėse yra numatytos prievolės „užtikrinti, kad renginio metu nebūtų trikdoma viešoji rimtis, asmenų ramybė, poilsis ar darbas.“
„Pagrindine problema laikytinas galimas viešosios rimties trikdymas vykstant renginiui, pavyzdžiui, koncertui. Nors muzikinis renginys vyksta Vingio parke, iš jo sklindantį triukšmą gali girdėti ir gerokai nutolusių teritorijų gyventojai. Užfiksavus viešosios rimties trikdymo faktą, policija gali vienašališkai nutraukti renginį, išjungdama triukšmo šaltinį, tačiau dėl to nukentėtų tūkstančiai koncerto paklausyti atėjusių ir už bilietus nemažas sumas sumokėjusių gyventojų.
Koncerto organizatorių patraukti administracinėn atsakomybėn galima ir renginiui pasibaigus, tačiau tokiu atveju nebūtų patenkinti triukšmu besiskundžiantys gyventojai, o ir piniginė bauda realiai nepasiektų keliamų tikslų. Abiem atvejais problema išliktų ir ateityje“, – aiškina G.Mažintas.
Policijos atstovo teigimu, nėra teisinga palikti policijos pareigūnams vienui vieniems rasti šių situacijų sprendimus, kadangi leidimus renginiams oficialiai išduoda ne policija, o savivaldybė. Taip pat policijos atstovams, savivaldybėje svarstant viešųjų renginių organizavimo klausimus, nėra suteikta teisė vetuoti leidimo renginiui išdavimą, net jei jie turi pagrįstų duomenų apie viešosios rimties trikdymą.
Jei renginyje nebus alkoholio, gali girdėtis ir kitame miesto gale
Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas sako, kad prieš dvejus metus sostinės savivaldybės taryba nusprendė, jog jeigu renginys netrikdys eismo, viešosios tvarkos, nebus prekiaujama alkoholiu, leidimo šventei nereikės, pakaks tik pranešti apie renginį.
„Atsisakius perteklinių formalumų, savivaldybės renginių komisija gauna perpus mažiau prašymų, todėl labai sutrumpėjo ir leidimų išdavimo laikas. Savivaldybės administracija per metus išduoda apie 400 leidimų organizuoti renginius mieste, tačiau dideli koncertai sostinėje nevyksta dažnai. Šiltojo sezono metu kasmet viešosiose vietose būna 3–5 koncertai. Pavyzdžiui, šiemet buvo SEL ir roko grupės „Foals“ koncertai Kalnų parke, R.Williamso koncertas Vingio parke ir „Loftas Fest“ koncertas Švitrigailos gatvėje.
Koncertų organizatoriai įsipareigoja akredituotoje laboratorijoje užsakyti triukšmo lygio matavimus, kurie turi būti atlikti arčiausiai esančių gyvenamųjų namų teritorijose. Matavimų rezultatus nedelsiant (ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms po koncerto) turi pateikti Saugaus miesto departamentui [...], taip pat turi užtikrinti, kad koncerto metu nebūtų trikdoma viešoji rimtis, o esant nusiskundimų dėl triukšmo ar viešosios rimties trikdymo iš karto jį nutraukti“, – aiškina G.Leperskas.
Pašnekovas aiškina, kad renginiai vyksta įvairiose miesto vietose, o priimdama sprendimus dėl renginių organizavimo, savivaldybė siekia suderinti įvairių visuomenės narių interesus – ji nenori sukelti nepatogumų gyventojams, bet negali uždrausti organizuoti renginius mieste.
Policija siūlo prevencijos priemones
G.Mažinto teigimu, siekiant išvengti renginius organizuojančių įstaigų ir gyventojų interesų konfliktų, reikėtų pasinaudoti gerąja užsienio valstybių, diegiančių nusikalstamumo prevencijos per aplinkos projektavimą (angl. CPTED – crime prevention through environment design), praktika.
„Tvirtinant renginių, kuriuose bus naudojami triukšmo šaltiniai, organizavimo vietų sąrašą, reikėtų numatyti, kokios privalomos triukšmo slopinimo priemonės šioje vietoje bus įdiegtos. Tai gali būti stacionarios arba kilnojamosios garso izoliacijos užtvaros (sienelės, barjerai) ar panašūs įrenginiai.
Per renginius reikėtų atlikti triukšmo matavimus gyvenamosiose vietose, kurių gyventojai veikiami keliamo triukšmo. Remiantis matavimų rezultatais, reikėtų įrengti stacionarias triukšmo slopinimo priemones (barjerus) šiose gyvenamosiose vietose arba įrengti gyvenamųjų namų butuose garso izoliacijos priemones, arba kompensuoti gyventojams išlaidas už šių priemonių savarankišką įsirengimą. Lietuvoje tai galima padaryti ir įgyvendinant būsto renovacijos programą“, – aiškina G. Mažintas.
Kiek gali kainuoti triukšmas
Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnis nustato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 18 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Jei nusižengimas padarytas pakartotinai, gali tekti susimokėti baudą nuo 80 iki 300 eurų.
To paties kodekso 48 straipsnis nustato, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Jei toks nusižengimas padaromas pakartotinai, tenka susimokėti baudą nuo 280 iki 600 eurų.
Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 iki 300 eurų. Pakartotinai padarytas toks nusižengimas užtraukia baudą nuo 300 iki 600 eurų.
