Pastaraisiais metais bendravimo kultūra viešajame transporte neatpažįstamai pasikeitė. Vagystės iš kišenių, nemalonus kūnų trynimasis bei šleikštulį keliantys asocialūs bendrakeleiviai nebėra didžiausi viešojo transporto trūkumai ar galintys ištikti nemalonumai. Iš tiesų kelionė troleibusu arba autobusu gali sukelti stresą ar išgąstį, todėl tampa rimtu iššūkiu didmiesčio kasdienybėje.
Pavojingi nuotykiai
Troleibusą pavojinga vieta laiko moksleivė Solveiga Ratkevičiūtė, su dviem draugėmis prieš kelias savaites jame patyrusi nemalonų nuotykį. „Važiuodamos mes fotografavomės. Staiga kažkoks vyras pakilo nuo sėdynės ir stipriai, smarkiu smūgiu išplėšė iš draugės fotoaparatą. Atėmęs atsisėdo kaip niekur nieko. Kita draugė, kuriai priklausė fotoaparatas, suprato, kas atsitiko, ir ėmė šaukti, kad grąžintų“, – pasakojo S.Ratkevičiūtė.
Laimė, merginoms į pagalbą atėjo du vyriškiai, pagrasinę skriaudikui iškviesti policiją. „Aš tik tada susivokiau, kas atsitiko. Matyt, tas vyras buvo psichiškai nesveikas, nes paskui, šnekėdamas su savo striuke ir persėdinėdamas iš vienos vietos į kitą, vaidino slaptą agentą“, – kalbėjo vilnietė.
Pasak jos, šis keleivis ne tik išgąsdino, bet vienai merginai dar stipriai suspaudė ranką ir ją įbrėžė. „Tokie dalykai nutinka per dažnai. Vagia, prikimba, stumdosi. Jei kas nors įvyksta, likę keleiviai tik pasimeta. Man atrodo, troleibusais nelabai saugu važinėti. Bet sėdi ir važiuoji, nes nėra kitos galimybės“, – teigė S.Ratkevičiūtė.
Kitą kartą dėl bjauraus keleivių elgesio trūkusi kantrybė gali baigtis kraujo praliejimu. Neseniai troleibuse Kaune pikti vaikinai sužalojo publicistą Valdą Kilpį.
Vagiama, prikimbama, stumdomasi. Jei kas nors įvyksta, likę keleiviai tik pasimeta. Todėl troleibusais nelabai saugu važinėti. Bet sėdi ir važiuoji, nes nėra kitos galimybės. Teigia pašnekovė.
Buvo ankstyvas rytas, keleivių vos penketas, o tarp jų – du nenaudėliai, vienu metu sugebėję padaryti net tris administracinius teisės pažeidimus: svaiginosi viešai, šiukšlino ir priekabiavo. „Jie akiplėšiškai žiūrėdami gėrė alų, spjaudė ant grindų saulėgrąžas, terorizavo panelę. Taip jau yra, kad pro tokius dalykus stengiuosi nepraeiti, neatlaikė nervai – norėjosi, kad jie visa tai sušluotų“, – kalbėjo V.Kilpys.
Tačiau kai paprašė vairuotojos šluotelės, ši niekuo negalėjo pagelbėti. Tad teko kauniečiui pačiam imtis veiklos: būdamas kovos menų praktikas, jis kaip reikiant aplamdė pažeidėjams šonus. „Kai nusisukau, nudaužęs alaus butelio kaklelį vienas perpjovė man ranką ir truputį įdūrė į šoną“, – apie mūšį pasakojo V.Kilpys. Galiausiai jis išgrūdo abu chuliganus iš transporto priemonės.
Nesaugi vieta
Mikroklimatas, atmosfera bei nuotaika troleibuse priklauso ir nuo pasirinkto maršruto, ir nuo paros meto. Įsėdus į troleibusą Vilniaus Antakalnyje, kelionė tikriausiai bus rami, bet jei važiuoji vėlyvą vakarą iš stoties – lauk bėdos.
Štai sostinės 19 troleibuso vairuotojas Aleksandras Matvejevas tikina nepastebintis piktų, priekabių, agresyvių keleivių. „Žinot, neteko girdėt ir matyt. Naujųjų metų proga pasitaiko: rūko, geria“, – sakė daugiau kaip tris dešimtmečius troleibusą vairuojantis vyriškis.
Tuo metu iš sostinės stoties judančiame 16-ajame pakliūti į nemalonų nuotykį – tikimybė didesnė. Juk čia kelionę pradeda visas tamsusis stoties kontingentas: narkomanai, vagišiai, benamiai.
Šio maršruto vairuotojas Jevgenijus Zapolskis galėtų papasakoti ne vieną nemalonią istoriją, nutikusią sėdinčiam prie troleibuso vairo. Netgi neseniai įrėžtas ir gilus randas ant Jevgenijaus kaktos primena, kad viešojo transporto salone verčiau nesitikėti tokios ramybės kaip ligonių palatoje. „Dešimtą vakaro, po darbo, važiavau namo. Susidūriau su keturiais išgėrusiais vaikinais: jie pradėjo kibti prie visų keleivių. Aš sėdėjau ramiai, kol nejudino. Bet kai prilindo prie manęs, teko išlipus muštis“, – pasakojo J.Zapolskis, tą kartą nukentėjęs kaip keleivis.
Jo pastebėjimu, vėlyvu metu troleibusuose nutinka daugiau incidentų nei dieną. „Netgi šią savaitę, važiuojant iš stoties, įlipo čigonai ir užsinorėjo išlipti tarp stotelių. Priėjo prie manęs ir paprašė išleisti. Bet kai nesutikau, patys duris atidarė – tiesiog išlaužė. Teko prastovėti visą reisą“, – sakė patyręs vairuotojas.
Tuo metu laidomos piktos, užgaulios, nešvankios replikos – kelionių kasdienybė. Incidentų ir nesmagių nuotykių, susidurti su pavojais J.Zapolskiui tenka kiekvieną savaitę. „Neseniai po 24 val. vairavau troleibusą į parką, tai publika tokia sulipo, kad atsiprašau“, – pastebėjo vairuotojas.
Jo vertinimu, atmosfera troleibusuose nėra labai gera. Žinoma, sako jis, su panašiais nemalonumais gali susidurti ir tamsiose smuklėse bei atokiuose skersgatviuose. „Jeigu netoli važiuoti, neskubi ir geras grynas oras – geriau pasivaikščioti, pėsčiam paeiti“, – siūlo 16 troleibuso maršruto vairuotojas.
J.Zapolskio viršininkas Jonas Bagdonavičius, „Vilniaus troleibusų“ direktorius, pripažįsta, kad troleibuse nėra absoliučiai saugu. Tačiau priduria, jog visiško saugumo neužtikrinsi net mero kabinete. „Saugu nebent požeminėje slėptuvėje“, – teigė jis.
„Saviraiškos“ erdvė
Piktus neklaužadas drausminęs kaunietis V.Kilpys mano, kad agresyvūs tipai viešajame transporte sau leidžia daugiau nei kitose viešose žmonių susibūrimo vietose - gatvėje, parduotuvėje ar kavinėje. „Bėda yra ta, kad troleibusas yra uždara erdvė. Pagalbos prisikviesti beveik neįmanoma. Dauguma vairuotojų yra moterys – irgi nepadės. Kai tokios aplinkybės, niekdariai, jausdami artimą kontaktą, jaučiasi nebaudžiami“, – įsitikinęs nuolatinis Kauno viešojo transporto klientas.
Jį papildo Mykolo Romerio universiteto psichologijos profesorė Rita Žukauskienė. Anot jos, uždaroje erdvėje susiklosto saviti santykiai tarp žmonių, kurie pirmą kartą priversti būti taip arti vienas kito. Piktiems ir gašliems asmenims troleibusas yra itin dėkinga erdvė parodyti savo galią ir sukelti baimę kitiems. „Priekabiautojui kiti keleiviai yra žiūrovai. Liudininkų, kurie negali pasitraukti, dėmesys ir baimė dar labiau skatina taip elgtis – jie jaučiasi labai galingi, valdantys visą troleibusą. Chuliganams tai yra saviraiškos būdas. Be to, auka įspraudžiama į kampą – ji negali pabėgti. Taip pat nėra kontroliuojančio asmens – vairuotojas tik dirba savo darbą“, – pasakojo R.Žukauskienė.
Policijos departamento Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Urbonas priduria, kad visuomenė pati užaugino šiuos asmenis, gadinančius keliones kitiems. „Kai nieko nedarome, su kiekviena diena jie darosi vis akiplėšiškesni. Visuomenė jų bijo, svarbiausiu momentu neištariame: „Baik“. Panašiai per rinkimus visi laukia ateinančio arkangelo palaimintojo – to, kuris padarys už mus“, – teigia jis.
V.Kilpys įvykius troleibuse vertina kaip mažą visų visuomenės procesų modelį. „Troleibuse, kaip mažoje visuomenės ląstelėje, viskas vyksta koncentruočiau. Kažką panašaus galima pastebėti turguje. Taigi troleibusas yra lakmuso popierėlis, rodantis, kas vyksta visoje visuomenėje“, – teigia kaunietis.
Pilietinės drąsos!
Smurto troleibusuose problema yra subtili, aiškiai neapčiuopiama, statistikos lentelėse neišskiriama ir neišsprendžiama per vieną dieną. Įmonės „Vilniaus troleibusai" direktorius mano, kad jį pasiekia žinios nebent apie vieną chuliganizmo atvejį iš tūkstančio, ir tai tik apie patį žiauriausią ar skaudžiausią. „Jeigu kas nors troleibuse rūkė, pastūmė, keikėsi, - niekas nebepraneša - tai daryti jau tarsi nieko baisaus“, – sakė J.Bagdonavičius.
Policija irgi neturi daug galios saugumui viešajame transporte užtikrinti. „Gavusi pranešimą policija sureaguoja, bet sunku sugaudyti tikslų troleibusą. Be to, per penkias minutes nuo įvykio visos aplinkybės gali būti pasikeitusios“, – pasakojo S.Urbonas.
O gal padėtų vaizdo stebėjimo kameros? Sakykim, kai kuriuose keleiviniuose traukiniuose žmonės yra stebimi, ir, anot geležinkeliečių, tokia sistema sustiprina saugumą. „Vienas dalykas, kai žmogus yra nestebimas, anoniminėje aplinkoje, kai gali elgtis bet kaip. Kai jis yra matomas, tai drausmina“, – tikino „Lietuvos geležinkelių“ Saugos skyriaus viršininkas Sigitas Šlakaitis.
O gal padėtų vaizdo stebėjimo kameros? Sakykim, kai kuriuose keleiviniuose traukiniuose žmonės yra stebimi, ir, anot geležinkeliečių, tokia sistema sustiprina saugumą.
„Vilniaus troleibusų“ vadovas priduria, jog ilgainiui kameros neišvengiamai stebės ir Vilniaus troleibusų keleivius. Jis skaičiuoja, kad įrengti vienoje transporto priemonėje vaizdo stebėjimo sistemą atsieitų apie 100 tūkst. litų. Sostinėje dabar yra per 300 troleibusų. „Kol kas turime rūpintis pirmiausia tuo, kad jie apskritai važiuotų, todėl kamerų reikia palaukti“, – sakė J.Bagdonavičius.
Tad kol kas geriausias kelias būti saugiam - pasirūpinti pačiu savimi. Keleiviai turėtų žinoti, kad padėties šeimininkai yra ne agresoriai, o jie patys. Štai už seksualinį priekabiavimą, net už necenzūrinį gestą moterys ir merginos gali pamokyti piktaliežuvius arba iškrypėlius: tokiems už nedidelį chuliganizmą gresia bauda nuo 100 iki 300 litų arba areštas. „Geriausia, jei pilietiškas vyriškis sulaikytų tokį pažeidėją už rankos, o moteris skambintų telefonu 112. Policija privalo reaguoti į tokį iškvietimą“, – teigė S.Urbonas.
Tiesa, jis perspėja, kad mėginantys atkurti viešąją tvarką piliečiai, kaip minėtasis V.Kilpys, neperlenktų lazdos. „Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra apibrėžtas būtinasis reikalingumas: reikia būti atsargiam, kad netaptum pats pažeidėju. Jeigu vagia tavo mašiną, vagies nušauti nebūtina. Pilietis neturi visų įgaliojimų daryti tvarką, antraip čia būtų laukiniai Vakarai“, – įspėja pareigūnas.
Troleibusų keleivis V.Kilpys svarsto, kad sunku tikėtis saugumo ir tvarkos viešajame transporte, kai tokia fragmentuota mūsų visuomenė. „Kažkokiais būdais reikia didinti solidarumą, gyvinti pilietiškumą“, – mano jis.
