1009 m. dėl krikščioniško tikėjimo skleidimo netoli Lietuvos pasienio nukankinamas misionierius vyskupas šv. Brunonas. Lietuvos vardas, aprašant šį įvykį, paminimas pirmą kartą.
1190 m. Per III kryžiaus žygį Akroje įkuriamas Vokiečių ordinas, Lietuvoje geriau žinomas kaip Kryžiuočių ordinas. Iš pradžių įkurtas kaip slaugos ordinas, vėliau jis buvo nuolatinis Lietuvos valstybės priešininkas.
1202 m. Rygoje Livonijos vyskupo iniciatyva įkuriamas katalikiškas Kalavijuočių ordinas, kuris siekia ginklu įtvirtinti krikščionybę pagoniškuose kraštuose, taip pat ir Lietuvoje.
1236 m. lietuviai ir žemaičiai sumuša kalavijuočius Saulės mūšyje, po kurio kalavijuočių ordinas taip ir neatsigavo. Netrukus jis susijungia su Kryžiuočių ordinu.
1251 m. apsikrikštija kunigaikštis Mindaugas ir dalis aukštuomenės. Popiežius Inocentas IV įsteigia Lietuvos vyskupiją. Pirmuoju Lietuvos vyskupu tampa kunigas Kristijonas, mokęs Mindaugą tikėjimo tiesų.
1253 m. Mindaugą Kulmo vyskupas Henrikas karūnuoja Lietuvos karaliumi, karūnavimą patvirtina popiežius. Lietuva pirmąkart tampa krikščioniška valstybe.
~1259 m. vyskupas Kristijonas, kuriam taip ir nepavyksta įsitvirtinti Žemaitijoje, nustoja eiti savo pareigas lietuvių žemėse ir persikrausto į Vokietiją. Kito vyskupo Lietuva neturi daugiau negu šimtą metų.
1263 m. Mindaugas nužudomas sąmokslo metu. Po jo Lietuvos valdovu tapęs Treniota ima persekioti krikščionis. Krikščionybė Lietuvoje ima silpti.
1283 m. Kryžiuočių ordinas, siekdamas užkariauti pagonišką Lietuvą, nukariavęs prūsus pirmąkart puola Lietuvos žemes. Karai su ordinu vis atsinaujina daugiau negu šimtą metų.
1322–1323 m. parašomi LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai Vakarų Europai – popiežiui, prekiautojams ir amatininkams. Juose skundžiamasi kryžiuočių veiksmais, užsimenama apie planus apsikrikštyti, akcentuojama, kad Lietuva yra tolerantiška krikščionims. Užsimenama, kad pirkliai ir amatininkai, atvykę į LDK, galės išpažinti tikėjimą be jokių apribojimų. Atvykti kviečiami ir dvasininkai bei vienuoliai, minima, kad Lietuvoje stovi trys bažnyčios.
1385 m. Jogaila, vesdamas Jadvygą ir gaudamas Lenkijos karūną, pasižada apsikrikštyti ir apkrikštyti Lietuvą.
1386 m. vykdydamas pažadus, Jogaila su artimaisiais apsikrikštija. Prie jo prisijungia ir Vytautas.
1387 m. Jogailos ir Vytauto iniciatyva įvyksta Lietuvos krikštas, Lietuva oficialiai tampa katalikiška valstybe. Įvedus krikščionybę Europos šalys pripažino Lietuvą, būtent ji pamažu imta laikyti krikščionybės atsvara Rytų Europoje. Baigėsi Lietuvos kultūrinė izoliacija.
1388 m. įsteigiama Vilniaus vyskupija. Vilniaus vyskupu tampa pranciškonas Andriejus, pašventinama medinė Vilniaus katedra.
1397 m. istoriniai šaltiniai mini Vilniaus katedros mokyklą, greičiausiai pirmąją mokyklą Lietuvoje.
1397 m. mirus vyskupui Andriejui, Vilniaus vyskupu tampa kitas pranciškonas Jokūbas Plėchta. Jis jau mokėjo lietuvių kalbą, o galbūt ir buvo lietuvių kilmės.
1413 m. pakrikštijama Žemaitija. Ji tampa paskutiniu pakrikštytu Europos kraštu. Įsteigiama Medininkų (Žemaičių) vyskupija.
1419 m. Vilniaus katedrai sudegus, jos vietoje Vytautas pastato naują, gotikinę katedrą. Iš viso savo valdymo metu Vytautas pastatė per 30 bažnyčių.
1484 m. miršta LDK kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus karalaitis Kazimieras, garsėjęs pamaldumu. Jo kapas Vilniaus katedroje pamažu tampa maldininkus traukiančia vieta – tikėdami princo šventumu, žmonės ateina prašyti malonių. Prasideda Kazimiero kultas, pasigirsta siūlymų Kazimierą paskelbti šventuoju.
XVI a. pirmoje pusėje Lietuvoje, kaip ir daugelyje likusių Europos šalių, pradeda plisti protestantizmas. Daug raštingų bajorų ir didikų tampa protestantais.
1569 m. vyskupo Valerijono Protasevičiaus iniciatyva į Vilnių kovoti su reformacija ir protestantizmu pakviečiami jėzuitai. Jie aktyviai užsiima knygų leidyba. Ima daugėti lietuviškų knygų, lietuviškai kalbančių kunigų, tai sustabdo protestantizmo plitimą šalyje.
1579 m. jėzuitų iniciatyva įkuriama viena pirmųjų aukštųjų mokyklų Rytų Europoje Vilniaus akademija (dabartinis Vilniaus universitetas).
1582 m. Lietuvoje įsteigiama pirmoji kunigų seminarija. Ją Vilniuje įsteigia Vilniaus vyskupas, aktyvus katalikybės skleidėjas Jurgis Radvila. Seminariją valdo jėzuitai.
1586 m. Jurgis Radvila įšventinamas į kardinolus.Tai pirmasis lietuvis kardinolas istorijoje. J.Radvila uoliai vykdė Bažnyčios reformas Lietuvoje, dalyvavo dviejose konklavose.
1602 m. dėl pamaldumo ir doro gyvenimo kunigaikštis Kazimieras paskelbiamas šventuoju, jo atminimo diena – kovo 4 d.
1604 m. Vilniuje vyksta iškilmingos tris dienas trunkančias šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės, jų metu surengiama procesija, pašventinamas Šv. Kazimiero bažnyčios pirmasis pamatų akmuo.
1623 m. veiklą pradeda Varnių kunigų seminarija – antroji Lietuvoje.
1636 m. šv. Kazimieras paskelbiamas Lietuvos globėju. Katedroje kovo pradžioje kasmet ima vykti Kazimiero atlaidai, o jų metu vykstanti mugė ilgainiui išsivysto į didžiausią Lietuvoje Kaziuko mugę.
1798 m. Rusijos imperijai pasidalinus ATR teritoriją, Vilniaus ir Žemaičių vyskupijos yra įtraukiamos į naujai sudarytą Mogiliovo arkivyskupiją. Carinė Rusija stengėsi kontroliuoti vyskupijų valdymą, silpninti ryšius su Roma. Katalikų bažnyčios turtai buvo nusavinti ir išdalinti stačiatikių vyskupams, kunigams.
1831 ir 1863 m. po nesėkmingų sukilimų sustiprėja valdžios represijos prieš Katalikų bažnyčią, masiškai uždarinėjami vienuolynai.
1850 m. Žemaičių vyskupu įšventinamas Varnių kunigų seminarijos rektorius Motiejus Valančius. Jis ne tik uoliai vykdo bažnytines pareigas, bet ir rūpinasi vaikų bei suaugusiųjų švietimu, lietuvybės skleidimu, dvasininkus ragina sakyti pamokslus lietuviškai. Varniai tampa vienu iš tautinio sąjūdžio židinių.
1858 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus dėka Lietuvoje prasideda blaivybės sąjūdis.
1864 m. Varnių kunigų seminarija perkeliama į Kauną, M.Valančius yra uoliai sekamas. Blaivybės draugijų veiklą uždraudžia Michailas Muravjovas. Uždraudus lietuvišką spaudą, jis ir daug kunigų rūpinasi slaptu lietuviškų knygų gabenimu per sieną ir platinimu, Bažnyčios ir tautinio atgimimo ryšiai stiprėja. Kunigai visoje Lietuvoje ragina žmones priešintis rusinimui.
1890 m. pradeda eiti „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ – pirmasis lietuviškas katalikiškas laikraštis, nelegaliai spausdintas Tilžėje.
1893 m. įvyksta Kražių skerdynės – Rusijos imperija susidoroja su Kražių parapijos tikinčiaisiais, besipriešinusiais bažnyčios ir vienuolyno griovimui. Jie bažnyčią saugojo dieną ir naktį, ir atvykusiems policininkams jų išvaikyti nepavyko. Tada caro valdžia pasitelkė kariuomenę, kuri išvaikė susirinkusius jėga. Žuvo 9 kražiškiai, apie 50 buvo sužeista.
1905 m. kunigas Jonas Mačiulis, pasirašydamas Maironio slapyvardžiu, išleidžia eilėraščių rinkinį „Pavasario balsai“, turėjusį didelę įtaką lietuvių tautiniam atgimimui.
1918 m. Lietuvos Taryba, kuriai priklauso ir keturi kunigai – Justinas Staugaitis, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis ir Kazimieras Šaulys – vasario 16 d. Vilniuje pasirašo Nepriklausomybės aktą.
1922 m. Vatikanas de jure pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę.
1926 m. įkuriama Lietuvos bažnytinė provincija – Katalikų bažnyčios administracinis vienetas Lietuvoje, tiesiogiai pavaldus Vatikanui. Ji egzistavo iki 1991 m., kuomet buvo padalinta į Vilniaus ir Kauno provincijas.
1927 m. pasirašomas konkordatas tarp Lietuvos ir Vatikano. Juo pripažįstama Katalikų bažnyčios veiklos laisvė Lietuvoje, nustatomi abiejų valstybių santykiai. Tais pačiais metais įkuriama Telšių kunigų seminarija.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, prasideda Bažnyčios persekiojimas. Nutraukiamas konkordatas ir diplomatiniai santykiai su Vatikanu. Konfiskuojama Bažnyčios nuosavybė, nutraukiamas tikybos mokymas mokyklose. Vatikanas Lietuvos okupacijos nepripažįsta.
1961 m. nuolat konfliktavęs su sovietų valdžia dėl atsisakymo uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje vyskupas Julijonas Steponavičius ištremiamas iš Vilniaus vyskupijos.
1972 m. pogrindyje pradėtas leisti leidinys „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Slaptose spaustuvėse spausdintas leidinys rašė apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, situaciją kitose sovietinėse respublikose, padėjo Vakarų pasaulį supažindinti su tikrąja tikinčiųjų situacija už geležinės uždangos. Iki 1983 m. leidinio redaktorius buvo Sigitas Tamkevičius, vėliau – Jonas Boruta.
1987 m. minimas Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejus. Arkivyskupą Jurgį Matulaitį Jonas Paulius II paskelbia palaimintuoju. XX a. pradžioje gyvenusio J.Matulaičio veikla buvo labai plati – jis skleidė socialinį mokymą, padėdavo vargšams, atnaujino merdėjusią marijonų vienuoliją, keletą metų buvo marijonų ordino generolu. 1918 m. paskirtas vadovauti Vilniaus vyskupijai, siekė santaros tarp lietuvių ir lenkų.
1988 m. Vyskupas Vincentas Sladkevičius yra pakeliamas į kardinolus. Jis tampa antruoju kardinolu per Lietuvos istoriją. Tais pačiais metais J.Steponavičius pakeliamas į Vilniaus arkivyskupus.
1989 m. tikintiesiems grąžinama Vilniaus arkikatedra.
1990 m. atkūrus nepriklausomybę, iš Katalikų bažnyčiai pradedama grąžinti iš jos atimta nuosavybė, jai pripažįstamas vaidmuo, turėtas iki okupacijos.
1991 m. atkuriami diplomatiniai santykiai tarp Vatikano ir Lietuvos. Lietuvoje vietoje Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigiamos dvi Vilniaus ir Kauno bažnytinės provincijos.
1993 m. Lietuvoje lankosi popiežius Jonas Paulius II. Į mišias, kurias jis laiko Kauno Santakos parke, susirenka per 100 tūkst. žmonių. Taip pat popiežius aplanko Vilniaus arkikatedrą baziliką, Aušros vartus, Kryžių kalną, dalyvauja susitikimuose.
2000 m. įsigalioja trys sutartys tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos. Jos reguliuoja teisinius Katalikų bažnyčios ir valstybės santykių aspektus, valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje, taip pat Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovadą.
2001 m. Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis pakeliamas į kardinolus.
2017 m. arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbiamas palaimintuoju. T.Matulionis XX a. pradžioje buvo kunigas Sankt Peterburge, veiklą ypač sunkiomis sąlygomis tęsė ir Rusijoje valdžią užėmus komunistams. 1929 m. buvo slapta konsekruotas vyskupu, o 1930 m. sovietų valdžios išsiųstas į lagerį. Kalėjimuose praleido ketverius metus. Lietuvą okupavus SSRS, nesutiko bendradarbiauti su sovietine valdžia ir vėl buvo įkalintas.
Lietuvoje šiuo metu yra:
2 bažnytinės provincijos (Vilniaus ir Kauno);
2 arkivyskupijos (Vilniaus ir Kauno) ir 5 vyskupijos (Kaišiadorių, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio);
55 dekanatai;
708 parapijos;
1025 parapinės ir neparapinės bažnyčios bei koplyčios;
862 kunigai ir 45 kunigai seminaristai;
17 vyskupų, iš jų – 2 arkivyskupai, 5 vyskupai, 3 vyskupai augziliarai, 2 arkivyskupai emeritai ir 5 vyskupai emeritai.
Kauno bažnytinei provincijai, kuriai priklauso Kauno arkivyskupija bei Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio vyskupijos, nuo 2015 m. vadovauja arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas.
Vilniaus bažnytinei provincijai, kuriai priklauso Vilniaus arkivyskupija bei Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijos, nuo 2013 m. vadovauja arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Šiaulių vyskupijos vyskupas šiuo metu yra Eugenijus Bartulis, Kaišiadorių – Jonas Ivanauskas, Vilkaviškio – Rimantas Norvila, Panevėžio – Linas Vodopjanovas OFM, Telšių – Kęstutis Kėvalas.
Taip pat Lietuvoje, 2018 m. pradžios duomenimis, yra:
13 vyrų vienuolijų (iš jų 1 kontempliatyvaus gyvenimo, 12 – aktyvaus gyvenimo) ir 148 vienuoliai.
41 moterų vienuolija (iš jų 8 kontempliatyvaus gyvenimo, 33 – aktyvaus gyvenimo) ir 602 vienuolės.
10 nevalstybinių katalikiškų mokyklų ir 13 valstybinių katalikiškos krypties mokyklų.
9 pradinės ir ikimokyklinės katalikiškos krypties švietimo įstaigos.
33 (neskaičiuojant jų filialų, padalinių, atstovybių) katalikiškos organizacijos, draugijos bendruomenės ir sąjūdžiai.
10 katalikiškų muziejų ir kultūros centrų.
Apie 20 globos įstaigų, labdaros ir paramos fondų bei rekolekcijų namų.
3 kunigų seminarijos Vilniuje, Kaune ir Telšiuose, kuriose 2017 m. pabaigoje studijavo 54 jaunuoliai.
Per metus Lietuvoje Bažnyčia pakrikštija apie 25 tūkst. vaikų, Bažnyčioje susituokia apie 7 tūkst. porų.
Parengta pagal Lietuvos vyskupų konferencijos ir Vilniaus arkivyskupijos duomenis.
