Trumpėjo beveik visoje ES
„Prognozuojama, kad pandemija paveiks ir vidutinę tikėtiną Lietuvos gyventojų trukmę neigiama linkme, – forume kalbėjo ministras. – Padidėjęs mirtingumas 2020 m. lemia tai, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, lyginant su ankstesniais, sutrumpėjo 1,4 metų.“
Pasak A.Dulkio, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra beveik 4 metais trumpesnė nei ES vidurkis. Pavyzdžiui, 2019-aisiais mūsų šalyje šis rodiklis siekė 76,13 metų, o Bendrijos vidurkis sudarė 80,06 metų.
O tikėtinos gyvenimo trukmės atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje esą beveik dvigubai didesnis nei vidutiniškai ES – 9,5 metų.
Statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, 2019-aisiais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 76,43 metų.
Nuo 2015-ųjų šis rodiklis vis augo. Tada jis buvo 74,47 metų, vėliau – 74,83 metų, 75,69 metų ir 75,91 metų. Taigi, remiantis ministro pateiktais duomenimis, grįžome į 2016 m. lygį.
Tiesa, Lietuvoje situacija nėra išskirtinė. Vidutinė tikėtina gyventojų gyvenimo trukmė pernai sutrumpėjo beveik visose ES narėse. Vienintelėse Danijoje ir Suomijoje ji pailgėjo 0,1 metų, o Kipre ir Latvijoje nepasikeitė.
„Eurostat“ duomenimis, kitur šis rodiklis prastėjo ne taip stipriai kaip Lietuvoje. Tik Ispanijoje ir Bulgarijoje jis sumažėjo dar labiau (atitinkamai 1,6 ir 1,5 metų). Lenkijoje ir Rumunijoje taip pat jis sumažėjo po 1,4 metų.
Tiesa, labiausiai „nukentėjo“ Lichtenšteinas, kuris priklauso ne ES, bet Europos ekonominei erdvei, – vidutinė tikėtina gyventojų gyvenimo trukmė sutrumpėjo net 2,4 metų. Užtat Norvegijoje ji, nepaisant COVID-10 poveikio, pailgėjo 0,3 metų.
Mirčių mažėjo kartu su gyventojais
Pernai, išankstiniais Higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje mirė 43 424 žmonės – 5,1 tūkst., arba 13,3 proc. daugiau nei 2019 m.
Tai yra didžiausias mirčių per vienerius metus Lietuvoje skaičius nuo 2008-ųjų. Tąmet Lietuvoje mirė 43 832 žmonės. Bet ir bendras gyventojų skaičius tuomet buvo didesnis – 3,35 mln. Praėjusių metų pradžioje Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius tesiekė 2,79 mln.
Mažėjant gyventojų skaičiui, mirtingumas Lietuvoje irgi mažėjo. Iki 2020 m., kai Lietuvą pasiekė pandemija. Vien pernai nuo COVID-19 Lietuvoje mirė 2 220 žmonės. Tai sudarė 5 proc. visų mirčių.
Rekordinį gruodžio mėnesį nuo COVID-19 mirė net 1 471 žmogus (kas ketvirtas mirusysis).
Kaip ir kasmet, dažniausia mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos. Pernai nuo įvairių kraujotakos sistemos ligų kartu sudėjus mirė 22 835 žmonės.
Paskui sekė piktybiniai navikai. Nuo visų piktybinių navikų mirė 8 181 žmogus. Tai buvo atitinkamai maždaug 7 ir 2,5 karto daugiau nei nuo COVID-19.
Tačiau ir kraujotakos sistemos ligos, ir piktybiniai navikai yra plačios kategorijos, kurias galima skirstyti į daug atskirų ligų bei mirties priežasčių.
Todėl, žiūrint į atskiras ligas ar atskirus piktybinių navikų tipus, situacija jau kiek kitokia.
Pragaištinga liga
Pavyzdžiui, nuo insulto – vienos dažniausiai pasitaikančių kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje – pernai mirė 2 790 žmonių arba maždaug 700 mažiau nei nuo COVID-19 per metus nuo pirmos šio ligos aukos.
Nuo miokardo infarkto pernai mirė 1 159 žmonės, nuo trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio – 1 224 žmonės (po tris kartus mažiau). Nuo krūties vėžio – 552 žmonės, arba 6 kartus mažiau.
Kovo 19 d. ryto duomenimis, per metus nuo pirmosios mirties Lietuvoje mirė net 3 452 asmenys, kurių pagrindine mirties priežastimi buvo COVID-19 infekcija.
Nuo miokardo infarkto pernai mirė 1 159 žmonės, nuo trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio – 1 224 žmonės (po tris kartus mažiau). Nuo krūties vėžio – 552 žmonės, arba 6 kartus mažiau.
Be to, mirė dar 2 564 žmonės, kurių viena mirties priežasčių, nors ir ne pagrindinė, buvo ši liga.
Taigi COVID-19 mūsų šalyje per metus nusinešė mažiau gyvybių negu visos kraujotakos sistemos ligos ar visi piktybiniai navikai, juos imant bendrai, bet daugiau gyvybių nei, pavyzdžiui, miokardo infarktas, insultas ar bet kurio organo vėžys, paimtas atskirai.
Iš viso, pirmadienio duomenimis, nuo COVID-19 jau mirė 4 367 žmonės. Daugiausia jų (kone kas trečias) priklausė 80–89 metų amžiaus grupei. Kiek jaunesnių – 70–79 metų amžiaus – mirė 1 176. Dar 710 mirusiųjų buvo 60–69 metų amžiaus.
COVID-19 tapo ir 440 jaunesnių nei 60 metų žmonių pagrindine mirties priežastimi. Aštuonios jauniausios šios ligos aukos buvo vos 20–29 metų amžiaus.
Kaip tik šia liūdna statistika galima paaiškinti stipriai sutrumpėjusią vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę.
