Seimo narys Jonas Šimėnas sumanė legalizuoti visas prabangias, tačiau nelegalias statybas. Jo iniciatyva Seimas turėtų suteikti teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai legalizuoti visas nelegalias statybas, iškilusias iki 2006-ųjų lapkričio. Toji „įgaliota institucija" tikriausiai bus ir Jonas Spietinis, Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius. Tas J.Spietinis, kuris triukšmingai griovė Artūrui Paulauskui kažin kuo neįtikusio verslininko Arūno Strolio pirtelę, o tuo metu pats, kaip spėjama, visai netoliese - Labanoro regioniniame parke - nuomojo panašios paskirties įrenginį.
Balčio ežero pakrantėje stovi nelegaliai pastatyta įspūdingo dydžio statinė su kaminėliu, durelėmis ir kitais pirčiai būtinais atributais.
Jam negėda
Balčio ežero pakrantėje stovi nelegaliai pastatyta įspūdingo dydžio statinė su kaminėliu, durelėmis ir kitais pirčiai būtinais atributais. Ant nelegalaus statinio – telefono numeris. Paskambinus atsiliepia žmogus, kuris sako, kad yra J.Spietinis. Žydrius Mukulys, Labanoro regioninio parko vyr. kraštotvarkininkas, teigia, jog J.Spietinis savo pareigas nelegalaus įrenginio nuomos klausimu traktuoja kaip pranašumą, o ne trūkumą. „Pasakė, kad jei parkas imsis kokių nors veiksmų, bus pykčių tarp parko ir jo institucijos", – pasakoja jau niekuo nesistebintis Labanoro parko kraštotvarkininkas. Po kelių savaičių Labanoro aplinkosaugininkai sužinojo, kad miškas prie ežero virto žemės ūkio paskirties žeme ir buvo privatizuotas. Kai pamėginta žemės bylą patikrinti, ji staiga dingo.
Iš tiesų pareigūnas, o kartu ir rajono socdemų šulas J.Spietinis pastaruoju metu daugiau dirba žmonos, dirbančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, vyru. Atstovauja jos ir jos giminių turtiniams interesams tame puikiame miške, kurį šeimai pavyko registruoti kaip žemės ūkio paskirties sklypą su nelegalia pirtele.
„Ką ten darysite?" – klausiame. „Uošvių ten buvo sodybos ir jie atstatinės. Kiek sodybų? Dvi. Leidimą statybai tvarko žmona, o ar statys, ar nestatys – tarsis visi savininkai", – neslepia šeiminio-tarnybinio veikimo schemos J.Spietinis. Negėda? „Dar kartą jums sakau – aš nieko nestatau", – atkerta statybų priežiūros pareigūnas. Formaliai – nestato, tačiau savo šeimos nelegalią nuosavybę gina ištikimai. Net nelegalią tupyklą, pastatytą tame pačiame pušyne, kurį pavertė žemės ūkio paskirties sklypu ir apstatys sodybomis. Nelegaliai? „Nelegali – kodėl negriaunat?" – „Aš jums neturiu ką pastatyti." – „Čia kaip statybų prižiūrėtojas kalbate?" – „Ne, kaip žmogus kalbu", – taip diskutuoti su J.Spietiniu galima tol, kol išdžius burna. Istorija žinoma ir Aplinkos ministerijoje, tačiau J.Spietinis turi politinį „stogą", kuris leidžia jam veikti toliau.
Prie Lakajų – be pasikeitimų
Tame pačiame parke tyvuliuojančių Baltųjų Lakajų paplūdimiai jau seniai neprieinami visuomenei. Juos „suprivatinusi" Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės giminė teismuose įveikė viešąjį interesą ginančią prokuratūrą. Pamenate? Teisėja niekuo dėta. Ji tiesiog turi daug kurso draugų, kurių viena atmetė prokuratūros ieškinį dėl formalaus preteksto. Esą prokuratūra pavėlavo, nes per ilgai laukė žemėtvarkininkų rašto, kuriame juodu ant balto parašyta, kad paežerė teisėjos giminaičiams atmatuota neteisingai. Iš viso viršaus atrėžta daugiau kaip 3 hektarai valstybinės žemės.
S.Rudėnaitė neigia kaip nors prisidėjusi prie to reikalo, tačiau nemato jokio blogio, kad viešas paplūdimys jos šeimos narių buvo užtvertas ir dabar ten galima patekti tik naujiems šeimininkams leidus. Nėra bėdos ir dėl to, jog ta teritorija teisėjos seneliams ir proseneliams niekada nepriklausė.
Vidas Juknevičius, S.Rudėnaitės giminaičių kaimynas, tvirtina, kad ši sako netiesą, kai neigia prisidėjusi prie giminaičių neteisingos gerovės. Jis kalbėjęs su teisėja apie tą reikalą kelis kartus. „Atvažiavau ir sakau: „Sigute, matot, kokia neteisybė", o ji aiškina, kad viskas tvarka. Ta pati Rudėnaitė, čia jos žodžiai. Aš galiu su ja sustot akis į akį ir pakartot, ką sakė: kad ji kitaip negali pasielgti. Tegali palaikyti (giminaičius). Giminių ryšys", – pasakoja žmogus, kuriam apkarto įtakingos giminės kaimynystė.
Dar V.Juknevičius priduria, jog teisėja jam aiškinusi, esą jos giminės veikia teisėtai. „Sakau: „Sigute kaip čia taip gali būti, kad jau privatizuota." O ji sako, kad čia galima privatizuoti valdiškus sklypus, galimas išpirkimas", – prisimena tiesos paieškas žmogus.
Pati S.Rudėnaitė neigia savo įtaką teismų sprendimams, kurių dauguma naudingi jos giminei. Nors S.Rudėnaitės kurso draugės ir kolegės sprendimas atmesti prokuratūros ieškinį buvo panaikintas, Šiaulių apskrities administracinis teismas vėl grąžino buvusį valstybinį paplūdimį teisėjos giminaičiams. Dabar dėl viešo intereso kovoja Labanoro regioninio parko darbuotojai. Jie tą reikalą vertina filosofiškai: „Kiekvieną kartą gimsta vis kita neteisybė. Vienokia yra S.Rudėnaitės teisybė, kitokia – Kalvio Ignoto. Kai kada laimime ir mes", – sako Ž.Mukulys.
Taigi tie ponai turi tik geras finansines šaknis, tačiau pamatų Labanore – ne.
„Parduodat žemę!"
Ne visų, kurie Labanore nori gražiai gyventi, giminės yra įtakingi. Kiti teturi labai daug pinigų, todėl jiems tenka verstis patiems. Sigitas Paulauskas, UAB „Vakarų medienos grupė" valdybos pirmininkas, yra Antano Boso verslo bendražygis ir kaimynas prie Juodapurvio. Tik jo valdos – kitoje ežero pusėje. Tos valdos turi trūkumą. Jose nėra senų pamatų, todėl S.Paulauskas negali statytis.
Visai kaip A.Boso kaimynas Aurelijus Gelgutas, kurio valdose LNK „Paskutinė instancija" buvo užkupusi buvusį Seimo Aplinkos komiteto pirmininką Bronių Bradauską, pasilypėjusį ant neva klastojamų senos sodybos pamatų. Tų pamatų byla dabar irgi teismuose. A.Gelguto finansinės šaknys – ten pat, kur ir S.Paulausko bei A.Boso, – Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijoje, davusioje Lietuvai „Dujotekaną".
Taigi tie ponai turi tik geras finansines šaknis, tačiau pamatų Labanore – ne. O štai Vaclova Meidienė, S.Paulausko kaimynė, turi ne tik pamatus, bet namą, kurį naujasis kaimynas kaip koks vudu magas iš visų pusių apsmaigstė kuolais. Tikriausiai statys tvorą, kuriai neturi leidimo.
„Anas ne tai kad prašė, o liepė: „Parduodat žemę!" – taip išgirdo S.Paulausko žodžius V.Meidienės duktė. Šis neigia buvus tokį pokalbį.
„Pasodinau ąžuolyną, kurį reikia aptverti, kad bebrai ir stirnos nesunaikintų", – aiškina savo magijos priežastį S.Paulauskas. Tai, jog tvora – be leidimo, jokios bėdos. „Ten tik kuolai sugręžioti", – tikina A.Boso bendražygis. Be stulpų, S.Paulauskas dar turi elektros skaitiklį ir aukštos įtampos įvadą. Liko prijungti tik namą. V.Meidienei baisu, nes tas namas tegali būti jos.
Plačiau šįvakar, 20.10 val., per LNK „Atvirumo valandėlę su „Paskutine instancija"
