Lietuvos policijos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų vadovai teigia, kad šis žingsnis bus žalingas abiem tarnyboms.
„Reformai nepritariame, nes iki šiol neišgirdome nė vienos priežasties, kodėl reikėtų tai daryti ir kokią naudą sujungimas duos pirmiausia pareigūnams, visuomenei, valstybei?“ – pranešime spaudai klausė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Anot jos, Viešojo saugumo tarnyba ir policija – tiek funkcijomis, tiek pareigūnų parengimu ir skaičiumi, tiek paskirtimi valstybėje skirtingos tarnybos.
VST pareigūnai saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu, užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, privalo ginti valstybę karo metu.
Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, siekis VST prijungti prie policijos – neapgalvotas ir pavojingas.
„Viešojo saugumo tarnyba vykdo specifines svarbias valstybei funkcijas. Ji ne tik saugo strateginius valstybės objektus tokius, kaip Suskystintų dujų terminalas, atominė elektrinė, radioaktyvių atliekų aikštelė, bet vykdo ir kitas svarbias funkcijas. Viešojo saugumo tarnyba yra ginkluotųjų pajėgų dalis, todėl jos silpninimas, o prijungus prie policijos taip ir nutiks, žalingas valstybei“, – tvirtino jis.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko teigimu, dėl šios reformos tarnyba gali prarasti dalį gerai pasiruošusių, apmokytų pareigūnų.
Anot R.Katinienės, jeigu tikimasi, kad prie policijos prijungus 855 VST pareigūnus situacija policijoje pagerės, klystama.
„Tai situacijos policijoje neišgelbės, o jos nesuvaldžius, kai prijungimo metu VST paliks nemaža dalis pareigūnų, nukentės ir VST funkcijų vykdymas, nes dalis jų bus perduotos policijai, dalis – Kalėjimų tarnybai, kuri ir pati po reformų išgyvena krizę – darbuotojų trūkumą, prastą mikroklimatą, didžiulį darbo krūvį“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.
Pasak pareigūnams atstovaujančių profesinių sąjungų vadovų, negalima eksperimentuoti saugumu.
Balandžio pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė planą Viešojo saugumo tarnybą integruoti į Lietuvos policiją, kartu nustatant, jog ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tuomet teigė, kad esamos VST struktūros pagrindu būtų suformuotas specializuotas policijos padalinys, užtikrinant šios tarnybos nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.
Peržiūrėti VST statusą ministeriją paskatino tarp jos vadovybės ir tuometinio tarnybos vado kilę nesutarimai. Ričardas Pocius pareigas paliko šalių susitarimu pernai spalį.
Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A.Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
