Pirmoji ant „karštosios kėdės“ sėdo būsimoji užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinė Catherine Ashton. Ši britė, kurios delegavimas į tokį atsakingą postą daug ką nustebino, savo žiniomis nesublizgėjo, priešingai – taip nusišnekėjo, kad Afganistane atrado kažkokias Europos pajėgas. Ne vieno Europos parlamentaro nuomone, toks prastas užsienio politikos išmanymas yra nedovanotinas.
„Visi atsakymai aptakūs, jokio konkretumo. Taip ji kalbėjo ir pirmomis gruodžio dienomis, kai netikėtai buvo paskirta į šį postą. Tada tai dar buvo galima pateisinti, bet ne dabar. Gal jos tokia politika – neišsakyti savo pozicijos, kad nekiltų jokios reakcijos“, – svarstė europarlamentarė Laima Andrikienė ir pridūrė, kad Rytų Europos atstovai net tris kartus baronienei uždavė klausimą apie dujotiekį „Nord Stream“, tačiau taip ir nesulaukė konkretaus atsakymo. C.Ashton tik pasigyrė, kad turi žemėlapį, kuriame sužymėti visi dujotiekiai ir pabrėžė, kad Europa dabar 50 proc. priklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių, o ateityje ši priklausomybė sieks 70 proc., todėl Europos Sąjungai (ES) reikalingi labai geri santykiai su Rusija.
Pasibaigus pirmajam klausymui tiek parlamentarų, tiek žurnalistų nuomonė sutapo – būsimoji užsienio ir saugumo politikos įgaliotinė konkrečiai neatsakė nė į vieną klausimą.
Pasibaigus pirmajam klausymui tiek parlamentarų, tiek žurnalistų nuomonė sutapo – būsimoji užsienio ir saugumo politikos įgaliotinė konkrečiai neatsakė nė į vieną klausimą. Britų dienraščio „The Financial Times“ analitikai skyrė jai du balus iš penkių galimų, tačiau niekas neabejoja, kad C.Ashton bus patvirtinta, nes ją palaiko Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barosso, labai norintis, kad Komisijoje būtų kuo daugiau moterų, kurių šioje kadencijoje yra mažiau, ir pažadas skeptiškai nusiteikusiems britams atiduoti vieną svarbiausių portfelių.
Neišmanymas atleidžiamas ne visiems
Du balus iš penkių tie patys analitikai skyrė ir Algirdui Šemetai, kuris, deja, tokio palaikymo neturi. Be to, Briuselio koridoriuose jo kompetencija imta abejoti jau praėjusį rudenį, todėl tos trys ant „karštos kėdės“ praleistos valandos turėjo tas abejones išsklaidyti. Taip neatsitiko. Lietuvos atstovas jaudinosi ir dažnai nesugebėdavo įtikinamai atsakyti į pateiktus klausimus. Ne kartą iš jo lūpų nuskambėjo: „Problema egzistuoja. Turime ją spręsti. Tai nebus lengva. Reikia daugiau valios. Turime ieškoti bendro sprendimo.“ Nepavyko A.Šemetai atsakyti net į klausimą apie akcizus, nors šią sritį jis pasigyrė gerai išmanantis. Klausimą uždavusi Liuksemburgo atstovė Astrid Lulling pasisiūlė padėti A.Šemetai užpildyti jo išsilavinimo spragas, nes jis nieko neišmanąs apie bendrą rinką. A.Šemetą tai išmušė iš vėžių. Jis ėmė lementi, jam ėmė trūkti žodžių atsakinėjant ir į kitus klausimus.
Socialistų ir demokratų frakcija išplatino pareiškimą, kad A.Šemetos atsakymai juos labai nuvylė ir jie abejoja jo kompetencija reformuoti ES kovos su korupcija tarnybą bei įvykdyti mokesčių reformą.
„Noriu žmogiškai užjausti Šemetą, nors jis susitvardė ir atsakinėjo gana neblogai. Jam nereikėjo aiškinti techninių detalių, o atsakinėti politiškiau. Šemetai pritrūko politinės patirties, kurios turi čia ilgiau dirbę politikai“, – sakė socialistų ir demokratų frakcijai atstovaujantis europarlamentas Zigmantas Balčytis.
Kitaip Lietuvos komisarą vertino konservatorių frakcijai priklausantis Algirdas Saudargas. „Šemeta pasirodė neblogai, jam priekaištų turi tik socialistai. Mūsų komisaras turi patirties ir reikalus išmano. Jo portfelis atsakingas, todėl geriau elgtis rezervuotai ir ko nors neleptelėti“, – sakė jis. „Šemetai buvo sunku įveikti jaudulį. Klausimai buvo sudėtingi ir ne visada linkintys gero. Nors esama pavojaus signalų, tikimės, kad viskas bus gerai“, – kalbėjo ir šią frakciją įeinanti L.Andrikienė. Trečiai didelei – liberalų (ALDE grupei) – frakcijai priklausantis Viktoras Uspaskichas A.Šemetos atsakymų komentuoti nenorėjo, jis pareiškė, kad ALDE grupė savo pastabas išsakys tik išklausiusi visus komisarus. „Šemeta yra aktyvus ir iniciatyvus, užsispyrusiai laikosi savo nuomonės, manau, jis ir čia darys tą patį, tik jam reikės elgtis atsargiai. Nenoriu jo nei girti, nei peikti“, – aiškino V.Uspaskichas.
Svarbus kalbėjimo tonas
Kaip kalbėti įtikinamai ir užtikrintai A.Šemeta galėtų pasimokyti iš prekybos komisaro portfelį gausiančio Belgijos atstovo Karelo De Guchto. Šis buvęs Belgijos vicepremjeras, 15 metų išbuvęs EP nariu ir dirbęs Europos plėtros ir humanitarinės pagalbos komisaru politikas aiškiai ir logiškai išdėstė savo prioritetus, nupiešė ateities viziją ir visiems paliko labai gerą įspūdį. Pasidomėjus, ar K.De Guchtui turima kokių nors priekaištų, galima išgirsti atsakymą, kad kartais jis per daug pasitiki savo jėgomis.
Kaip kalbėti įtikinamai ir užtikrintai A.Šemeta galėtų pasimokyti iš prekybos komisaro portfelį gausiančio Belgijos atstovo Karelo De Guchto.
Labai savimi pasitiki ir energetikos komisaras vokietis Guentheris H.Oettingas, nė į vieną klausimą neatsakęs A.Šemetos žodžiais „problema egzistuoja, turime ją spręsti“. G.Oettingui pateikiami klausimai tikrai nebuvo geranoriški – jis buvo puolamas dėl krikščioniškų įsitikinimų, santykių su žydais, jam buvo vis prikišamas interesų konfliktas ir priklausomybė nuo Vokietijos energetikos gigantų, šis pretendentas net buvo kaltinamas, kad tėvynėje nekovojo su pinigų plovimu. Tačiau į kiekvieną klausimą G.H.Oettingas pateikdavo trumpą ir konkretų atsakymą, o jo kalbos tonas skambėjo kaip „nemėginkite man prieštarauti“, nors jis ir sulaukė kritikos, kad nori viską paversti „prioritetu“ ir visada gauti nacionalinių vyriausybių pritarimą.
Lietuvai ypač svarbu, kas vadovaus Europos energetikos politikai. Nerimo kelia jau tai, kad vokietis, pakeičiantis latvį Andrį Piebalgą, pritaria dujotiekio „Nord Stream“ tiesimui Baltijos jūra. Atsakinėdamas į klausimus dėl izoliuotų energetikos salų (Baltijos šalys), dujų tiekimo ir elektros jungčių, energetikos komisaras siūlė nesivelti į smulkmeniškas kovas ir stengtis sumažinti priklausomybę nuo Rusijos neatsisakant su ja bendradarbiauti. G.H.Oettingas aiškino, kad dvišaliai susitarimai turi virsti europiniais, nes su trečiosiomis šalimis turi derėtis ES, o ne atskiros jos narės. Vokietis mano, kad Rusiją pavertus ES partneriu, problemų nebeliks. „Mums svarbu, kad energetikos komisaras būtų kompetentingas, o ne jo tautybė. Oettingas – labai patyręs politikas“, – pakomentavo A.Saudargas vokiečio skyrimą.
Savo patyrimą pademonstravo ir vidaus rinkos ir paslaugų komisaras prancūzas Michelis Barnier, kuriam kartais primenama, kad jis dirba ES, o ne Prancūzijai. Buvęs šios šalies užsienio reikalų ministras, Europos liaudies partijos vicepirmininkas, buvęs Europos regioninės politikos ir institucinių reformų komisaras Briuselio koridoriuose jaučiasi kaip žuvis vandenyje, tačiau ir jis negalėjo nuslėpti, kad jaudinasi prieš sėsdamas ant „karštos kėdės“. Tačiau atsisėdęs atsakinėjo užtikrintai ir net pažadėjo, kad jo įgyvendinamos reformos pasieks tolimiausius Europos užkampius.
Būtent iš M.Barnier, G.H.Oettingo ir K.De Guchto galėtų pasimokyti A.Šemeta, kaip reikia atsakinėti į klausimus, dar geriau būtų, jei jis sugebėtų perimti jų pasitikėjimą savo jėgomis. Kol kas, laukdamas savo galutinio įvertinimo, Lietuvos atstovas gali guostis bent tuo, kad Damoklo kardas yra pakibęs ne tik virš jo, bet ir virš Bulgarijos atstovės Rumianos Jelevos galvos.
Tradiciškai svarbiausiais laikomi vidaus rinkos, konkurencijos ir prekybos portfeliai, kurie atiteko iš Vakarų Europos kilusiems komisarams.
Silpnų yra ir daugiau
Ši labai į Rūtą Rutkelytę panaši politikė, kurią Vokietijos spauda vadina „gangsterio nuotaka“ ir kaltina ryšiais su Rusijos mafija, turėtų būti atsakinga už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą. Per klausymus ji buvo puolama kaip nė vienas kitas pretendentas į komisaro portfelį. R.Jelevai teko aiškintis dėl savo vyro, įtariamo ryšiais su organizuotu nusikalstamumu, ir dėl jos pačios finansinių interesų. R.Jelevą gelbėjo tik tai, kad ji nėra tarptautinės politikos naujokė, nes ėjo Bulgarijos užsienio reikalų ministrės pareigas, todėl net puolama ir žeminama ji atsikirtinėjo. Bulgarijos vyriausybei pareiškus, kad R.Jelevos kandidatūra nebus atšaukta, jos patvirtinimą nulems EP teisės tarnybos duotas atsakymas dėl jos finansinių interesų.
Be to, A.Šemeta ir R.Jeleva, kaip ir kritiškų pastabų dėl pareiškimų apie romus sulaukęs slovakas Marošas Šefčovičius bei silpnai pasirodęs suomis Olli Rehenas, gali būti patvirtinti vien todėl, kad EP turi pritarti visų komisarų kandidatūroms be išimties arba imti formuoti naują Komisiją, o to niekas nenori. Be to, šie Rytų Europos atstovai nepretenduoja į įtakingiausius postus. Tradiciškai svarbiausiais laikomi vidaus rinkos, konkurencijos ir prekybos portfeliai, kurie atiteko iš Vakarų Europos kilusiems komisarams. Galima pasidžiaugti bent tuo, kad anksčiau Daliai Grybauskaitei priklausiusį biudžeto ir finansinio programavimo portfelį gaus lenkas Januszas Lewandowskis, pasirodęs kaip geras savo srities žinovas. Todėl surengti komisarų klausymai greičiau yra įdomus ir dažnai nenuobodus spektaklis visiems besidomintiems Europos reikalais. „Karšta kėdė“ nemaloni tik 27 komisarams. Tačiau dėl įtakos ir penkerius metus mokamo 20 278 eurų mėnesinio atlyginimo galima iškęsti ir tokį nepatogumą.
